Raudonieji Kaišiadorių gatvėse

Kaišiadorių kraštas visuomet buvo truputėl raudonas – čia buvo visų laikų Lietuvos kairiųjų (o anksčiau – komunistų) korifėjaus Algirdo Mykolo Brazausko tėvonija, čia ilgus metus į Seimą be jokios konkurencijos buvo renkamas raudonasis medžiotojas Bronius Bradauskas. Gal todėl net ir šiais laikais čia dar yra praėjusios okupacinės epochos ženklų. Pavyzdžiui, užkuoduotų miesto gatvių pavadinimuose.

Tikrai taip, mūsų mieste dar yra gatvių, kurių pavadinimai susiję su sovietine ideologija. Kaišiadoryse žmonės gyvena Gegužės 1-osios, Juliaus Janonio ar Liudo Giros gatvėse. Kažkas gali pasakyti, kad tai visai nekalta, kad tai duoklė poetams ar darbo žmonėms. Tačiau šiuose pavadinimuose užkuoduota nostalgiška žinutė tautų kalėjimo laikams.

Štai kad ir poetas Liudas Gira. Jis yra prieštaringai vertinamas kultūros ir sovietinės valdžios veikėjas, prisidėjęs prie Lietuvos okupacijos. L. Gira buvo okupacinės sovietų valdžios atstovas. Jis aktyviai bendradarbiavo su Lietuvą okupavusia Sovietų Sąjunga. 1940 m. paskirtas TSRS okupuotos Lietuvos Liaudies seimo atstovu, kaip Įgaliotosios delegacijos narys, vyko į Maskvą prašyti, kad Lietuva būtų „priimta“ į Sovietų Sąjungos sudėtį, dalyvavo atitinkamoje TSRS parlamento sesijoje. Beje, dar apie 1939 metus L. Gira, tuometinis Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, TSRS pasiuntiniui patarė neperduoti Lietuvai Vilniaus krašto, nes „kuo arčiau Lietuvos ir TSRS siena, tuo geriau lietuvių tautai.

O Julius Janonis? Ne, jis nebuvo akivaizdus išdavikas. Tačiau tai politinės poezijos kūrėjas, poetas agitatorius, teigiantis, kad esama santvarka neteisinga ir turi būti pakeista. Tuo tarpu Gegužės 1-oji, Tarptautinė darbo diena, Lietuvoje pradėta švęsti sovietų okupacijos metais, todėl atgavus nepriklausomybę, šventės atsisakyta.

Kažkodėl, dėl šių gatvių miesto valdžiai nei šilta, nei šalta. Nors šiuo metu prie miesto vairo stovi meras-konservatorius. Tiesa, veik intymiais koalicijos saistais surištas su vietos kairiųjų klanu. Gal todėl ponas Vytenis ir neapsikrauna galvos tokiais mažmožiais, kaip gatvių pavadinimai? Bet juk klausimo apie požiūrį į sovietinės okupacijos laikotarpio vertinimą vengia tik dažnas nostalgiją sovietinei nomenklatūrai jaučiantis politikas. Iš vienos pusės, romantizuoti okupacijos pusamžį padorių žmonių kompanijoje laikoma itin blogo tono ženklu, o kai tai daro politikai – tokios užuominos rinkėjams gana tiksliai parodo valdžiažmogio geopolitinę orientaciją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *