Auksiniai sodinukai – puikus būdas įsisavinti ES pinigus

Su „Kaišiadorių žinių“ skaitytojais dalinamės asociacijos „Gyvas miškas“ išplatintu straipsniu, kuriame dalinamasi pastebėjimais apie pelningą miesto žaliųjų erdvių atnaujinimą. Miestų pokyčiai neretai tampa puikia proga sėkmingai, bet ne visada racionaliai įsisavinti ES lėšas.  

________________________________________________________________________

Įvairūs “parkų atkūrimo”, “apleistų teritorijų sutvarkymo”, “viešųjų erdvių pritaikymo visuomenei” Europos Sąjungos fondų finansuojami projektai tuo ir yra patrauklūs projektų įgyvendintojams, kad investicijos šiems projektams, kai pareiškėjas yra savivaldybė ar kita valstybinė institucija, dažniausiai būna skiriamas 100 proc. finansavimas, nereikalaujant prisidėti savo lėšomis.

O lėšų būna daug: milijonas ar net keli milijonai eurų. Skiriamas projektines lėšas reikia tinkamai 100 proc. įsisavinti, nes kitaip reiks grąžinti visas gautas ir jau išleistas projektines lėšas atgal į fondus.

Geriausia savintis darkant teritorijas su medžiais

Dažniausiai projektuose būna finansuojamas tam tikros teritorijos sutvarkymas. O kas yra sutvarkymas to, kas ir taip gana gerai atrodo? Tuomet paimama tam tikra teritorija su ten augančiais medžiais. Tą teritoriją tvarkant reikia juk išpjauti tuos sveikus, gerus medžius, nes pagal projektą jie yra padaryti “negerais” ir “teršiančiais” teritoriją menkaverčiais medžiais ar net sužymimi kaip šabakštynai, nors gal pakaktų juos tik apgenėti ir minimaliai praretinti, ir jie toliau žaliuodami puoštų miestą. Bet tada iškyla grėsmė projekto įgyvendinimui ir ES lėšų įsisavinimui.

Darbas dėl darbo – betoninėmis “oazėmis” virstantys miestai

Kur panaudosi milžiniškas lėšas teritorijų tvarkymui, jeigu nebus įgyvendinamas projektas? O vykstantys teritorijų tvarkymo (medžių šalinimo) darbai jau šiek tiek panaudoja projektinių lėšų, nes atlikti darbams reikia įsigyti tam tikrą įrangą bei techniką ir atlikti tam tikrus darbus. Tačiau darbo jėga Lietuvoje yra gana pigi ir sumokant už atliktus atitinkamus tvarkymo darbus pagal rinkos vidutinę kainą arba sumokant subrangovui, kuris konkursą atlikti darbus taip pat laimėjo pagal pateiktą mažiausią kainą, nėra galimybės panaudoti projekto dideles lėšas. Todėl šiuo atveju galima išleidžiamas lėšas padvigubinti ar net patrigubinti: iš pradžių lėšas išleidžiant teritorijos tvarkymui – medžių, kurių nereikėjo kirsti, kirtimo, krovos, išvežimo, teritorijos sutvarkymo ir atkūrimo darbams.

Tuomet dar galima vežti brangiai perkamas žemes lyginant teritorijos landšaftą arba formuojant tam tikras projekte sugalvotas vietovės landšafto atkūrimo pagal “istorines nuotraukas” detales. Bet vis tiek reikia juk daugiau projektinio finansavimo išnaudoti. O štai šioje situacijoje ir “pagelbėja” sodinukai. Juk sodinukai, tai ne tik medžiai, bet ir krūmai, formuojami gėlynai ir net nauja veja. O visa tai kainuoja – ir labai brangiai. Nors prieš tai galbūt buvo iškirsti žymiai vertingesni medžiai, kuriuos palikus būtų nereikėję brangių naujų sodinukų įsigijimo, atvežimo, sodinimo, priežiūros investicijų.

Sodinukai važiuoja iš tolimų veislynų  ir gali kainuoti iki 1000 eurų

Beje, šie sodinukai vėlgi brangsta tuo labiau, kuo dažniau yra specialiai išveisti specializuotuose veislynuose, kurių Lietuvoje beveik nėra, o jeigu ir yra, tai keli, nesugebantys taip greitai ir tokiais dideliais kiekiais užauginti produkcijos, skirtos pardavimui. Kaina kyla dar ir dėl to, kad sodinukai vežami iš toli. Kuo iš toliau jie gabenami (iš Olandijos, Vokietijos ar Prancūzijos), tuo geriau įsisavinamos projektinės lėšos. O tie specialiai miestams išveisti ir iš toliau atvežti sodinukai, kainuojantys nuo 300 iki 1000 eurų už vienetą, dažnai būna atsparūs tų kraštų klimatui, skiepyti nuo tose valstybėse plintančių pavojingų ligų.

Asoc. „Gyvas miškas“

2 thoughts on “Auksiniai sodinukai – puikus būdas įsisavinti ES pinigus

  • 2020 sausio 30 at 10:43
    Permalink

    Kaišiadorių valdžia tuos krūmus turbūt tik dokumentuose „pirko“, o atvežė iš kokio nors šabakštyno.

    Reply
    • 2020 vasario 5 at 18:53
      Permalink

      Tų krūmų pridauginti gali kiekvienas sodininkas – nulaužei nuo krūmo, įsmeigei į žemę vazone ir pavasarį turi mažą krūmelį. Juk tai pilkosios lanksvos, vienos pigiausių..

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *