Lenino idėjos Kaišiadoryse vėl gyvos?

Kaišiadorių rajono gyventojus neramina valdžios užmačios, kurių cinizmas savo polėkiais yra panašesnis ne į XXI a. Europos valstybėje daromus darbus, o į laukinę Rusiją po revoliucijos. Tuometinis Spalio perversmas į apyvartą įnešė Lenino paskelbtą lozungą „Visa valdžia taryboms“. Realybėje jis virto lozungu „atimti ir padalinti“. Kažkas panašaus gali vykti ir dabartiniame Kaišiadorių krašto gyvenime.

Kaišiadorių krašto ūkininkus ir Zūbiškių bendruomenę neramina Kaišiadorių rajono savivaldybės pozicija nederinant detaliojo plano. Bendrojo plano eskizuose atsirado įspūdingo dydžio teritorija pavadinta „Plyno lauko investicijų arealu“. Kas žino, gal ten bus planuojama statyti oro uostą, gal ten įsikurs kokia nors didžiąjam verslui naudinga laisvoji ekonominė zona. Tačiau labai panašu, kad šio „Plyno lauko investicijų arealo“ ribos buvo braižomos aklai ir neįsigilinant, taip sakant vadovaujantis principu „iš lemputės“.

Minėto arealo teritorijoje, kurio ribos braižomos žemėlapiuose, gausu dirbamų ir derlingų žemių. Ten dirba daug mūsų krašto ūkininkų, jie yra sukūrę daug darbo vietų, jie kuria mūsų rajono bendrąjį produktą. Tuo tarpu naujo ūkinio komercinio vieneto sukūrimas, pastatymas ir paleidimas galimas tik tokioje teritorijoje, kurioje iki tol nebuvo vykdoma jokia veikla ir nebuvo sukurta jos infrastruktūra. Bet kažkodėl valdžia taikosi į 12 000 hektarų teritoriją. Svarbiausia, kad dar nėra pasakyta kam, kokiam tikslui. Principas toks – dabar paimsime žemę, o paskui sugalvosime kam.

Tad kyla mintys, kad Bendrojo plano reikalai – nešvarus biznis, kur gali kyšoti ir valdžios žmonių interesų ausys. Jei atsirastų naujų didelių investicijų – atsirastų ir galimybės atsiriekti sau ganėtinai gardžią pyrago dalį. Dalį, kuriai yra sukurtas bendrinės kalbos žodyne dar nenaudojamas terminas „odkatas“. O kai pakvimpa pinigais, pagundos leidžia pamiršti ir viešąjį interesą. Žinoma, tai hipotetinė prielaidų grandinė. Bet kodėl Kaišiadorių rajono savivaldybės mero aplinka taip skubotai griebiasi Bendrojo plano temos, o teritorijų ribas braižo skubotai r nesitaikstydama su bendruomenėmis? Ir kodėl vėl kartojamasi? Nes Bendrasis planas buvo parengtas ir anksčiau, dar 2012 metais, tuomet mokesčių mokėtojams jis kainavo milijoną tuometinių litų. Dabar vėl mokama toliau, tik jau eurais. Bendrasis planas tampa korupcine idėja įsisavinant pinigus.  Kur nukentėtų paprastų vietos žmonių interesai. Todėl čia reikalų turės Valstybės kontrolės institucija, kuri pagal rengiamą medžiagą turės išsiaiškinti, ar naujasis Bendrasis planas neužkrėstas korupcinės idėjos.

Tuo tarpu ūkininkai ir vietos žmonės šioje situacijoje jaučiasi paprasčiausiai kvailinami. Todėl jie surinko net 17 lapų parašų ir kreipiasi į merą dėl paaiškinimų. Ir sustoti neketina. Nes jei bendruomenės nebus vieningos – vieną dieną bus galima atimti žemę iš vienų, o kitą kartą jau iš kitų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *