Lietuvos bankas vienus glosto, o kitus traiško

Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiai, kad į Lietuvos banko vadovo postą antrajai kadencijai pretenduojantis Vitas Vasiliauskas daug prisidėjo pertvarkant kredito unijas, kretingiškiui Evaldui Petrauskui priminė nesibaigiantį košmarą.

Savo kailiu patyręs kredito unijų reformos karštį buvęs Palangos kredito unijos vadovas 48 metų E.Petrauskas septynis mėnesius praleido Šiaulių tardymo izoliatoriuje, prarado milijoninį turtą, verslą, nukentėjo jo geras vardas.

E.Petrauskas 2012 metų sausį buvo suimtas ir apkaltintas pasisavinęs Palangos kredito unijos turtą, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, klastojęs dokumentus.

Per ketverius metus dalis bylų subliūško, neįrodžius kretingiškio kaltės, o galiausiai pradėjo aiškėti, kad dokumentus galimai klastojo ne jis, o atvirkščiai – asmenys, kurie jį sumaniai pakišo po teisėsaugos kirviu.

Tai veikėjai, kurie iki šiol eina aukštas pareigas.

E.Petrauskas šiuos asmenis įvardijo praėjusio mėnesio pabaigoje pateiktuose pareiškimuose Generalinei prokuratūrai ir Lietuvos banko valdybai.

Tai esą buvo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), kurią aktyviai rėmė Lietuvos bankas, vadovas Fortūnatas Dirginčius, buvę LCKU teisininkas, dabartinis Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Iš seno pelų maišo švieži daigai ėmė lįsti pradėjus aiškėti mįslingoms daugiau kaip prieš ketverius metus įvykusio perversmo Palangos kredito unijoje aplinkybėms.

Garsiai skelbdamas apie kredito unijų sektoriaus stiprinimą Lietuvos bankas jau kuris laikas siekia sutelkti jas po Lietuvos centrinės kredito unijos stogu.

Turint galvoje, kad kredito unijos apima labai mažą, tik dviejų procentų finansų rinkos dalį, tokia strategija – ginčytinas dalykas.

O būdai, kuriais siekiama šio tinklo, verčia abejoti jų teisėtumu, nebent dokumentų klastojimą ir šantažą laikytume teisėtomis priemonėmis.

Per daug prikalbėjo

E.Petrauskas prieš septynerius metus kaip vienos kredito unijų atstovas taip pat dalyvavo LCKU valdybos veikloje. Ir čia kretingiškis suprato, kodėl Lietuvos bankas toks palankus šiai kredito įstaigai.

„Aukštas pareigas einančius Lietuvos banko darbuotojus, kitus valstybės pareigūnus LCKU papirkinėdavo kviesdama į keliones po egzotiškas šalis.

Pats esu keliavęs į Meksiką su tuomečiu Lietuvos banko teisininku Arūnu Budrikiu. Žinau, kad LCKU buvo padovanojusi kelionę į Filipinus tuomečiam Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros vadovui Kazimierui Ramonui, tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis irgi keliavo į Filipinus…

Paklausiau, kodėl taip daroma. LCKU valdyboje man paaiškinta, kad taip reikia, tai įprasta praktika, padedanti išvengti Lietuvos banko priekabių“, – savo nesėkmių pradžią prisiminė verslininkas.

Apie korupciją viešai prabilti pažadėjęs E.Petrauskas sulaukė nedviprasmiško grasinimo: „Tik nebandyk prasižioti!“

Tačiau kretingiškis prasižiojo – ne tik apie bankininkų keliones LCKU sąskaita, bet ir apie kitus įtartinus dalykus kredito finansų rinkoje.

Buvo uždėti antrankiai

Atsakomojo smūgio ilgai laukti nereikėjo. 2012 metų sausio 6 dieną Palangos kredito uniją (PKU) užgriuvo policija, E.Petrauskui buvo uždėti antrankiai, sulaikyti ir kiti PKU nariai.

Kredito įstaigoje ėmė šeimininkauti čia atvykę tuometis LCKU teisininkas V.Tomkus ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas V.Valvonis.

PKU valdyba buvo žaibiškai pakeista, administracijos vadovu paskirtas V.Tomkus – kaip vėliau paaiškėjo, net galimai suklastojus posėdžių protokolus ir kai kurių unijos valdybos narių parašus.

Pavyzdžiui, iš PKU valdybos nario Arūno Valančiaus vienas parašas buvo išgautas taikant psichologinį spaudimą, o kitas – suklastotas.

Parašą išgavo apgaule

„Tą dieną (2012 metų sausio 6- ąją. – Red.) dirbau Klaipėdoje, netikėtai užgriuvo policija, nuvežė į Palangą. Nesupratau, kas vyksta.

Iš nuovados nuvežė tiesiai į kredito unijos patalpas Ganyklų gatvėje, ten sėdėjo V.Tomkus, V.Valvonis ir dar kažkokia moteris.

Man V.Tomkus pakišo kažkokio posėdžio protokolą, bet aš jokiame posėdyje nedalyvavau, buvau laikomas nuovadoje.

Mano parašas atsirado ir ant vėlesnio protokolo, pagal kurį į PKU įtraukti Centrinės kredito unijos nariai, bet nei toks posėdis buvo, nei aš pasirašiau protokolą. Kažkas suklastojo mano parašą, tai buvo siaubingos dienos“, – slogiais prisiminimais dalijosi A.Valančius.

Lietuvos banko pareigūnas V.Valvonis jam patarė pasirašyti dokumentą, užsiminęs, kad kitu atveju jam „bus taip, kaip E.Petrauskui“.

Tada per kratą iš dviejų E.Petrausko seifų buvo paimta apie 3 mln. litų (apie milijoną eurų).

Įdomus sutapimas – ikiteisminis tyrimas buvo patikėtas Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkei Linai Peskovienei, kuri tuo pat metu buvo ir Klaipėdos kredito unijos, kuri konkuravo su Palangos kredito unija, paskolų komiteto narė!

Kaip vėliau paaiškėjo, ji nebuvo pranešusi Klaipėdos policijos vadovams, kad turi papildomas pareigas kredito unijoje.

Tai buvo bene pirmas kartas, kai tirti vienai įstaigai pareikštus įtarimus būtų paskirtas pareigūnas, tiesiogiai susijęs su konkuruojančia įstaiga.

Pagal įstatymą už tokius dalykus gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau L.Peskovienė tik tyliai buvo perkelta į žemesnes pareigas – iš viršininkės tapo eiline tyrėja.

Pakeista PKU valdyba buvo užvaldyta LCKU atstovų – norint pavaizduoti, kad jie yra palangiškiai, daugybė žmonių buvo registruoti viename mažame bute Palangoje.

Įrašas liudijo apie sąmokslą

E.Petrauskas buvo kaltinamas, kad klastodamas dokumentus per kitus asmenis pasisavino 5,3 mln. litų (per 1,5 mln. eurų).

Buvęs PKU vadovas neneigė ėmęs paskolas iš unijos, bet esą tai daręs teisėtai, plėtojęs statybų verslą.

Nieko įdomaus, kai finansiniais nusikaltimais kaltinami asmenys mušasi į krūtinę ir skiedžia pasakas apie sąmokslo teorijas.

Bet E.Petrausko atveju yra konkrečių įkalčių, liudijančių: sąmokslo būta.

Įsisukus tyrimui, teismui buvo pateiktas Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato tyrėjų padarytas Palangos kredito unijos nario, teisėsaugai gerai žinomo Arijaus Skopo ir Centrinės kredito unijos valdybos pirmininko F.Dirginčiaus pokalbis telefonu.

Iki E.Petrausko suėmimo likus dviem savaitėms 2011-ųjų pabaigoje F.Dirginčius telefonu kalbėjo, kad „Petrauskas greitai gatvėmis nebevaikščios.

Jis bus lokalizuotas, ir mes tvarkysimės unijoje“.

2013 metais Klaipėdos apygardos teismas šį įkaltį, taip pat įtarimus dėl posėdžių protokolų klastotės pripažino rimtais ir nustatė, kad ieškovo prašymas atlikti ikiteisminį tyrimą siekiant ištirti, ar PKU valdymas nebuvo užgrobtas tyčia, turi pagrindo.

Pakvipo nauju perversmu

Aukščiausiasis teismas išteisino E.Petrauską byloje dėl dokumentų klastojimo.

Verslininkas perėjo į kontrpuolimą: šių metų kovo pabaigoje jo pastangomis Palangos kredito unijos visuotinis narių susirinkimas balsų dauguma pareikalavo nušalinti nuo vadovavimo CKU statytinius.

Kredito unijos nariai kovo pabaigoje pateikė pareiškimus Generalinei prokuratūrai ir Lietuvos bankui, prašydami ištirti įtarimus dėl pajininkų lėšų iššvaistymo, administracijos piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – teigiama, kad per laikotarpį, kai PKU administracijos vadovu dirbo Lietuvos banko globojamas V.Tomkus, unija patyrė 3,2 mln. eurų nuostolį.

„Iki mane suimant Palangos kredito unija buvo antroji pagal gerus rodiklius tokios rūšies kredito įstaiga. O dabar, Lietuvos banko duomenimis, ji – antra pagal nuostolių dydį.

Kaip tada Lietuvos bankas ir kredito unijų reforma pasigirti greitas jo vadovas V.Vasiliauskas vykdė savo pareigą prižiūrėti unijas, joms padėti, jei unijos tik smuko į skolų duobę, buvo grobstomos jų lėšos?

Dokumentų klastojimo faktas į viešumą iškilo prieš trejus metus, V.Vasiliauskas negalėjo to nežinoti, bet tylėjo. Mane suėmė,  septynis mėnesius išlaikė kalėjime, sužlugdė verslą, atėmė pinigus – apie milijoną eurų.

Teismai mano kaltės nesurado, bet gyvenimas sugadintas, negaunu paskolų, negaliu atnaujinti verslo“, – karčiai kalbėjo E.Petrauskas.

Nors PKU narių prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą paremtas faktais ir liudininkų parodymais, verčiančiais teisėsaugą atidžiai pažvelgti į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos ir jos globojamos Centrinės kredito unijos vadovų veiksmus, nei E.Petrauskas, nei jo likimo bendrai greitos reakcijos iš prokuratūros nesitiki.

„Kol Lietuvos bankui vadovaus V.Vasiliauskas, tol nepriklausomos kredito unijos bus smaugiamos.

Juk Lietuvos valdžiai buvo puikiai žinoma, ką išdarinėjo Centrinės unijos valdyba Palangoje, kaip buvo klastojami dokumentai ir psichologiškai terorizuojami žmonės.

Ir ne tik žinoma, bet, manau, ir komandos iš ten ateidavo“, – kalbėjo E.Petrauskas.

Ramybės kaina – 50 tūkstančių eurų

  • Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) neseniai padėjo paslėpti šantažo ir prekybos poveikiu gijas, galimai vedusias į Lietuvos banko valdybą.
  • „Lietuvos rytas“ praėjusią savaitę rašė, kad pažintimis su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriumi Vytautu Valvoniu ir jo draugu Andriumi Labunsku prisidengęs vilnietis Valdemaras Aleksiukas iš Lietuvos banko komisijos tikrinamos problemų turinčios kredito unijos Centro taupomosios kasos (CTK) reikalavo 50 tūkst. eurų.
  • Jie esą būtų buvę perduoti V.Valvoniui, o už tai kredito unija nebūtų uždaryta, net pakeistos neigiamos išvados, kurias surašė Lietuvos banko komisija, ir atšaukti kredito įstaigai pritaikyti apribojimai.
  • Apie tai kredito įstaigos vadovai pranešė STT, buvo parengtas nusikalstamos veiklos imitavimo modelis. Kredito unijos atstovas, žinant STT, vedė derybas su V.Aleksiuku. Buvo bandoma išsiaiškinti, kam iš tiesų skirti pinigai.
  • Juos CTK turėjo pervesti į V.Aleksiuko banko kortelę, kurią jis paliko unijoje.
  • Pokalbių metu V.Aleksiukas ne kartą minėjo V.Valvonio ir jo draugo A.Labunsko, kaip pinigų perdavimo tarpininko, pavardes. Visi pokalbiai buvo įrašyti.
  • V.Valvonis, atsakydamas į „Lietuvos ryto“ klausimus, griežtai neigė pažinojęs V.Aleksiuką, neigė ir artimą draugystę su A.Labunsku.
  • Kredito unijos atstovas jau buvo tariamai sutikęs mokėti kyšį, bet STT staiga nutraukė nusikalstamos veiklos modelį.
  • Kovo 18 dieną pasirodė STT pranešimas žiniasklaidai, kad V.A. pareikšti įtarimai prekyba poveikiu – asmuo siekė neteisėtai pasipelnyti, gauti 50 tūkst. eurų iš tariamos įtakos Lietuvos banko Priežiūros tarnyboje.
  • Pabrėžta, kad įtariamasis prekyba poveikiu jokių ryšių su Lietuvos banku neturėjo.
  • Tačiau kredito unijos Centro taupomosios kasos administracijos direktorius, buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Kazys Ratkevičius pastebėjo, kad po V.Aleksiuko raginimų greičiau duoti kyšį iš karto padidėdavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos spaudimas unijai.
  • Iš pokalbių buvo matyti, kad kyšio tarpininkas žino apie Lietuvos banko atliekamą unijos tikrinimą ir to tikrinimo detales.
  • „Lietuvos bankui nereikia kredito unijų, o prezidentei D.Grybauskatei trūks plyš reikia V.Vasiliausko kaip Lietuvos banko pirmininko. Tai ir visa paslaptis, kodėl STT staiga sustabdyta pusiaukelėje“, – tikino K.Ratkevičius, kalbėdamas apie tai, kodėl STT liovėsi sekusi prievartaujamo kyšio pėdsakais.

Centralizuotos kredito unijos – stipresnės?

  • Paklaustas apie veiksmus Palangos kredito unijoje Lietuvos bankas pareiškė, kad inspektavimus planuoja atsižvelgdamas į unijų rizikingumą ir siekdamas užkardyti galimas rizikas finansų sektoriuje. Bandymai teigti priešingai esą yra laužti iš piršto.
  • Šiuo metu Seime yra pateikti įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos Lietuvoje galėtų veikti ne viena, kaip dabar, bet daugiau centrinių kredito unijų. Kredito unijos, susijungusios į centrines kredito unijas, būtų finansiškai stabilesnės ir saugesnės.
  • Kertiniai pertvarkos elementai – kredito unijų kapitalo stiprinimas, veiksminga kredito unijų savireguliacija ir kooperacija.
  • Tai būtų realizuota per tarpusavio mokumo užtikrinimo (kryžminių garantijų) sistemą, kuri sustiprintų tiek pavienių unijų, tiek viso sektoriaus stabilumą.
  • Siūloma leisti veikti ne vienai centrinei kredito unijai. Kredito unijos būtų laisvos pasirinkti, kurioje centrinėje kredito unijoje joms būti.
  • Be to, mažiausią privalomą centrinės kredito unijos narių skaičių siūloma sumažinti nuo 20 iki 10. Šie siūlymai yra skirti, kad būtų sukurtos kooperacijos principus atitinkančios kredito unijų – finansinių kooperatyvų – veiklos paskatos ir užkardytos neefektyvios ar neatsakingos veiklos grėsmės.
  • Tokiu būdu būtų minimalizuota tiek pati kredito unijų nemokumo rizika, tiek neigiamas poveikis visuomenei bei valstybei. Tokia tarpusavio garantijų sistema sėkmingai veikia ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje bei Suomijoje.

www.lrytas.lt inf.

3 komentarai temoje “Lietuvos bankas vienus glosto, o kitus traiško

  • 2016 balandžio 10 at 11:22
    Permalink

    Kaišiadoryse gyvenu jau 50 metų, bet net ir gūdžiais sovietmečio laikais nebūčiau galėjęs įsivaizduoti tokių pirmųjų valdžios asmenų savivalės ir prapirktos moralės. Nesu nei konservatorių gerbėjas nei oponentas jiems, tačiau man įdomu ką veikia partijos vadovybė priimdama tokius jaunosios kartos išmaniuosius aferistus į savo gretas ir ypač ką galvoja rinkėjai kurie tokį „nusipelniusį“ TSLK veikėją (remiant naujos sudėties TSKP Kaišiadorių sk. ) išrenka į pirmą rajono valdžios postą. Nebuvau ypatingas buvusio mero Urmilevičiaus gerbėjas, tačiau šiandien manau, kad jau geriau būtų jo stabilumo stagnacija su „korupcijos kvapeliu“ kaip rašė vienas rajono politikos metraštininkas, nei šio jauno išmanaus aferisto jaunatviška energija su korupcijos ir aferizmo tvaiku, plačiai pasklidusiu kaip ir jo bendražygio – vietinės reikšmės kunigaikščio A.Radvilos – pro- banditiška „garbė“ bei žinomumas dėka ir savo suktos ekonominės politikos šalies teisėsaugos elito atžvilgiu. Įdomu, ką apie tai galvoja Oksfordo Karališkosios Žemės ūkio Akademijos absolventas su šakėmis, kurio, kaip teigia jis pats, laukia „rimti darbai“? Ar nebūtų angliškai nuoseklu, Watsoniškai elementaru, valstietiškai logiška ir džentelmeniškai korektiška mėšlavežį pradėti nuo savos partijos tvarto?

    Labai nuvilia ir taip vadinamoje opozicijoje esantys liberalai. Išskyrus gal kelis žmones, tai tarsi amžinai (politiškai) nesubrendusių vaikų darželio auklėtiniai. Toks vaizdas kad sėdi, nes jiems tarsi amžiniems pirmokams taip liepė jų tėvai. Jokios iniciatyvos, jokio tobulėjimo savivaldos politikoje, jokio aktyvumo ir susigaudymo einamojoje situacijoje apie tai kur lik juda TSLK-TSKP jungtinių pajėgų karavanas su rajonui pražūtingai nekompetentinga ir korumpuota savo politika. Toks įspūdis, kad tie liberalai, nors būdami „sveiko proto dešinieji“ yra opozicijoje patys sau ir savo „sveikam protui“. Gal tuos uždumblėjusio dugno karosus kolegialiai pravaikys rajono politikos kūdroje neseniai įžuvintas Lydeka?

    Šiame kontekste keistai įdomi ir konservatorių partijos ideologo Jakelio pozicija. Juk jis, būdamas ilgametis šios partijos skyriaus vadovas ir ideologinis lyderis iš esmės pardavė šią partiją Radvilai. O juk joje yra ir sąmoningų, moralių ir atsakingų žmonių. Galvoju, kaip jie turi dabar jaustis valdomi Jakelio statyto ir Radvilos nusamdyto jauno ir perspektyvaus lyderio su aferistine patirtimi – politikoje piemenėlio su nenudžiūvusiu pienu nuo lūpų, nesuprantančiu kieno čia užsakyta muzika groja ir kokiame baliuje jis dalyvauja. Ar neteks kažkada jam aišintis teisėjams, kaip tiems patiems teisėjams…? Juk visi, kas eina su velniu obuoliaut ir su Radvila baliavot, ateina iki teismo. Taip kaip dabar Šakiuose ir Prienuose. Laimingai jums visiems padžiauti savo kailiukus. Jūs to nusipelnėte.

    Atsakyti
  • 2016 balandžio 7 at 22:44
    Permalink

    Kraujuojantys socdemai akivaizdžiai kibo į atlapus keršydami konservatoriams ir kirsdami jų merui Tomkui per autoritetą.

    Nors PKU reikalai buvo žinomi senai, tačiau sumaniai slapstyti, užpudruoti ir nutildyti, visgi, pakilo į viešumą.

    Kas gi darosi, kad visos Lietuvos gyvenimas dažniau sprendžiasi Kaišiadoryse?

    Atsakyti
  • 2016 balandžio 7 at 22:40
    Permalink

    Straipsnyje minimas Kaišiadorių konservatorius meras Vytenis Tomkus daro gėdą visai TS-LKD, todėl kandidatas į seimą dr.Mantas Adomėnas turėtų imtis priemonių, kad toks žmogus būtų pašalintas iš partijos. Be to meras V.Tomkus tarnauja LSDP.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *