Rinkimai pagal Vacy

Kol kandidatai į prezidentus bėgiojo iš vienos studijos į kitą, o per kitas žiniasklaidos priemones prezidento rinkimų pirmąjį turą komentavo apžvalgininkai ir politologai, „Lietuvos žinios“ pasikvietė savo įžvalgomis pasidalinti žymųjį internetinį personažą Vacį Maslionką – „neregistruotą, bet rinkimuose dalyvaujantį kandidatą į Prezidentus (#vacys2019)“. Tiesa, dar rinkimų išvakarėse susisiekus su Vaciu, šis užsiminė, kad neaišku, ar turės sveikatos komentuoti pasibaigus balsavimui pirmajame prezidento rinkimų ture. Šiandien šiomis akademinėmis traktoristo bei kandidato įžvalgomis dalinamės ir su jumis, mieli „Kaišiadorių žinių“ skaitytojai.

________________________________________________________________

– Kaip vertinate bendrai rinkimų kampaniją?

– Ši rinkiminė kampanija, mano manymu, buvo gana nuobodi. Dauguma kandidatų nepademonstravo jokios ypatingos išmonės. Nudergė plakatais turgaus prieigas ir kitas lankytinas vietas, paskui susirinkę į televizorių papliurpė, dėl namo pardavimo pasiderėjo… Ir viskas. O kur dėmesys rinkėjui? Asmeniškai aš dar po šiai dienai pamenu jo ekscelencijos Rolando Pakso skrydžius malūnsparniu. Ir tai, kaip ryžto kupinu žvilgsniu jis kas kartą nužengęs iš dangaus nužvelgdavo minią. Pažiūrėjęs į ekscelenciją tada iškart galėjai suprasti – jam rūpi Lietuva. Šį kartą kandidatams to ryžto, to deginančio žvilgsnio tikrai pritrūko.

 – Kodėl nedalyvavote, leidote prezidento kėdės siekti kitiems?

– Jūs čia truputėlį klystate. Rinkimuose dalyvavau. Dalyvavau kaip vienintelis neregistruotas kandidatas, kurio pavardę buvo galima įrašyti balsavimo biuleteniuose. Dabar, kai rezultatai jau eina finišo tiesiosios link, tenka pripažinti, kad tai galimai buvo klaidinga taktika. Visgi į pogrindį trauktis neplanuoju. Kadangi netrukus atsilaisvins premjero postas, teiksiu savo kandidatūrą.

– Kuris kandidatas atstovauja paprastą žmogų, gal net traktoristą?

– Labiausia traktorininko vargus būtų supratęs ir geriausiai paprastą žmogų būtų atstovavęs ponas Juraitis. Vien jau ta garsiai nuskambėjusi mėnesį trukusi užpiltis ką reiškia… Gaila, kad jam nepavyko surinkti parašų. Manau, rinkiminė kova būtų buvusi dar atkaklesnė. Na, o savo nuomonės apie oficialiai registruotus kandidatus šį kartą neišsakysiu. Nenoriu būti apkaltintas šališkumu.

– Prezidentas turi būti doras, gudrus, išmintingas, ar paprastas? Koks pats esate?

– Mano giliu įsitikinimu, pirmiausia Prezidentas net ir būdamas neblaivioje padėtyje privalo gebėti mąstyti daugmaž blaiviai. Priešrinkiminis laikotarpis parodė, kad kai kurie kandidatai net būdami blaivūs tą padaryti nelabai sugeba. Ar daug pažįstat žmonių, kurie lengva ranka va taip pyst ir sutiktų parduot savo namą už labai pigiai? Ir dar Mazuroniui… Na, arba tokių, kurie patys kandidatuodami nebalsuotų už save?..

 – Kaip balsavote referendumuose? Už Seimo mažinimą? Tas Seimas išvis reikalingas?

– Nors iš visų pusių skambėjo raginimai vieną iš referendumų boikotuoti, aš visgi dalyvavau abiejuose. Ir abiejuose pasisakiau „Už“.

Dėl Seimo narių mažinimo turiu tvirtą nuomonę – mažinti reikia. Todėl ant biuletenio parašiau pasiūlymą, kad jau šitą Seimą reikia mažinti lygiai penkiasdešimčia narių. Nes tie penkiasdešimt vyžomis apsiavusių gandrų prišaikiojo jau pakankamai. Užteks.

– Kodėl Arvydas Juozaitis toks piktas?

– Su dauguma kandidatų man yra tekę bendrauti asmeniškai. Su ponu Juozaičiu, deja ne. Todėl atsakyti į šitą klausimą gana sudėtinga. Žinote, kaip sakoma, bendra kova suartina. Kas žino, galbūt vienas kitas bendrai įveiktas butelaitis būtų padėjęs atrasti kitą, viešai nematomą, jautrią pono Juozaičio pusę.

 – Ar pats balsavote? Už ką, jei ne paslaptis?

– Taip, balsavau. Aš ne toks asilas, kaip Puiteikis, tad balsavau už save.

 – Ar eisite dirbti laimėjusio kandidato į prezidentus komandoje? Gal jau sulaukėte iš kurio nors oficialaus pakvietimo?

– Manau, jokia čia paslaptis, kad dar gerokai prieš rinkimus mudu su Ingrida Šimonyte pasiekėme susitarimą dėl vieno iš atsakingiausių postų Prezidentūroje – bufetavos posto. Nors oficialaus pakvietimo dar negavau, bet esu pasiryžęs užimti šias pareigas ir tapti pirmuoju šalies istorijoje Bufetavu.

 – Kiek jūs jau šiandien atšventėt?

– Tikslaus kiekio nepasakysiu. Kartu su savo rinkiminiu štabu damušinėjame likusį bidoną bei kūgelio likučius. Buvome užsisakę didžiulį pergalės bankūcheną, bet dėl techninės klaidos pildant užsakymą rinkimų vakarą gavom metro skersmens kūgelį. Prisipažinsiu, dėl to pradžioje buvome šiek tiek nusivylę, bet dabar matau, kad bent viename rinkiminiame štabe priežasčių nusivylimui yra kur kas daugiau.

– Ar prezidentui būtina mokėti anglų kalbą, remontuoti traktorius ir žemę dirbti?

– Nors su gerb. premjeru ir buvusiu kandidatu mus skiria ideologinė takoskyra, bet šiuo klausimu tikrai palaikiau jo poziciją. Priminsiu anksčiau mano pasakytą nuostatą: „Brangūs draugai, noriu pabrėžti, kad tapęs Prezidentu oficialiuose vizituose tęsiu Premjero pradėtą gražią tradiciją ir kalbėsiu tik taip, kaip esu įpratęs – su jokiom ten anglų chu…anglų kalbom liežuvio nelaužiau ir nelaužysiu!“

Traktoriaus vairavimas ir artimas ryšys su žeme Prezidentui, mano giliu įsitikinimu, gal ir nėra būtinas. Tačiau tai būtų labai didelis privalumas. Todėl neatmetu galimybės savanoriškai pagrindais pasidarbuoti prezidentūroje konsultantu minėtais klausimais. Greta Bufetavo pareigų.

– Kiek jums siūlė už jūsų balsą rinkimuose?

– Pasiūlymų parduoti balsą nesulaukiau. Matyt, kiti kandidatai suprato, kad nesu Puteikis.

 – Gal turite patarimų kandidatams, kurie išėjo į antrąjį rinkimų turą?

– Laimės tas kandidatas, kuris pritars naminės degtinės legalizavimui. Toks trumpas būtų mano patarimas.

– Ar naminės degtinės platinimas taip pat turėtų paklusti prekybos alkoholiu draudimams?

– Oi, ką jūs. Šitie drakoniški abstinentų sektos sugalvoti pančiai apskritai turėtų būti kuo greičiau sutraukyti! Žmogus turi teisę prisigerti, kada panorėjęs. Jei reikalauja situacija, galbūt net iki apsimyž… Įsivaizduojate situaciją: matai, kad šiandien jau ko gero liksi trečias, žemė ima slysti iš po kojų. O čia dar pyst… paaiškėja, kad šiandien gi sekmadienis. Po 15.00 valandos jau…

Jūs jau man atleiskite, bet teks šitą malonų pokalbį netikėtai užbaigti. Ką tik štabo jaunimui parodžiau, kaip arielka geriama stiklinėmis ir jaučiu, kad būsiu su tais pavyzdžių demonstravimais persistengęs truputį. Bijau, kad neprirašyčiau čia jums kokių nesąmonių, kaip koks Gražulis šiandien į feisbuką…

 

Politinė satyra publikuota portale „Lietuvos žinios“

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *