Su gimtadieniu, Lietuva!

Su švente, mieli „Kaišiadorių žinių“ skaitytojai. Su gimtadieniu, LIETUVA. Šios šventės proga su savo skaitytojais pasidalinsime keliais pastebėjimais apie šią dieną. Šiek tiek per asmeninę potyrių, prisiminimų ir vertinimų prizmę. Savotiškos refleksijos šios datos tema.

7:30, rytas prie gimtų namų. Iškėlęs vėliavą ir traukdamas rytinę cigaretę kiekvienais metais prisimenu, kaip apie Vasario 16-ąją pasakojo šviesios atminties mano tėvas. Pasakojo dar tais laikais, kai trispalvė ir žodžiai (ar net mintys) apie Lietuvos valstybę buvo tabu. Tai buvo pirmos pilietiškumo pamokos. Kurias mielai prisimenu ir po daugybės metų. Kai užvažiavęs į gimtus kraštus tokią dieną ankstų rytą keliu trispalvę. Ir prisimenu, kaip bėgant metams keitėsi pačios Vasario 16-osios supratimas.

Daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus, vaikystėje ir paauglystėje, tai buvo viltis, kad Lietuva kada nors vėl taps nepriklausoma valstybe. Vėliau atėjo laikas džiaugsmui, kai mūsų šalies valstybingumas buvo atkurtas. Vėliau viena iš didžiausių dovanų buvo suvokti, kad per ketvirtį amžiaus tapome normalia Europos valstybe. O vėliau atėjo suvokimas, kad patriotizmas ir buvimas pilietišku nėra kažkokia pareiga ar atsakomybė, tam nereikia dėti didelių pastangų. Visų pirma tai reiškia, kad turite gerai atlikti savo darbą. Suvokiant, kad jį darai ne tik sau, bet ir savo šaliai. Ar tai sudėtinga? Ne, tai naudinga ir mums, ir valstybei.

Na o svarbiausia, kad laisvė suteikia galimybę svajoti be ribų. Nes tik svajodami apie atrodytų neįgyvendinamus siekius mes galime padaryti daug ir ryškių darbų. Būti pilietišku žmogumi, būti savo šalies patriotu – tai svajoti be ribų kuriant savo šalies ateitį. Juk svajonės pildosi. Su Vasario 16-aja!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *