Apie menamas investicijas, darbo vietas ir atiduodamą krašto turtą

Šiais laikais išsireiškimas “pritraukti investicijas” skamba panašiai, kaip kažkadais Dievo žodis bažnyčioje – suprask, tai šventa tiesa, kuria joks mirtingasis neturėtų abejoti. Tuo tarpu investicijos investicijoms nelygu, kaip ir nauda vietos žmonėms iš jų.

Prisiminkime mūsų apskrities centro Kauno skandalo, kurio ratilai pasiekė ir Kaišiadoris, atgarsius. Sutapimas ar ne, bet po skambiai reklamuoto apsilankymo Kaišiadoryse dar tą pačią parą Kauno teisėsaugininkai, pradėję ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos Kauno miesto savivaldybėje, pareiškė įtarimą dėl jos administracijos direktoriaus V. Šiliausko papirkimo ir įmonės „Autokausta“ direktoriui J. Kriaučiūnui. Tiek jau to, palikime tai teisėsaugai, o mes pakalbėkime apie tą skambų investicijų pritraukimą.

Kaip vėliau rajono valdžia prisipažino, didžiulės Kauno kompanijos atstovai į Kaišiadoris atkeliavo su tiesiog svaiginančiomis investicijų idėjomis – jiems prireikė žvyro karjero. Tuo tarpu mūsų valdžios vyrai irgi nupiešė stulbinamą proveržį – neva, ten bus sukurta 40 darbo vietų. Pala pala, kažkur čia galai nesueina. Paprastai mažame karjere dirba du vyrai – ekskavatorininkas ir vairuotojas. Iš kur tie 40? Čia kas, “Autokaustos” vadybininkai ir sunkvežimių vairuotojai? Taigi, taip išeitų, kad darbo vietos čia bus kauniečiams, kurie mūsų žemės turtą išveš į savo objektus kažkur toli (kai keliai Strėvos slėnyje prie Žiežmarių liūčių išplauti it kokiuose Italijos kalnuose). Ir net GPM mokės Kaunui, o ne mūsų krašto gerovei. Štai jums ir “investicijų pritraukimo” magija.