Apie pavardės ir partijos vardo diskreditavimą

Šios kelios pastraipos bus apie didžiosios politikos vaikiškų žaidimų principus. Gal net truputėl su vietiniu, kaišiadorietišku prieskoniu. Pastaruoju metu LR Seime oponentai kritikos vieni kitiems tikrai negaili. Tiesa, toji kritika nėra konstruktyvi, ji labiau primena vaikų ginčą smėlio dėžėje. Valstiečiai konservatoriuose mato vos ne pasaulinio blogio ašį, o TS-LKD lyderiai nutaisę kankinių veidus bado pirštais į menamas ar tikras Karbauskio bei Skvernelio kompanijos nuodėmes. Klasikinis pavyzdys – konservatorių sukeltas triukšmas dėl Skvernelio plano „Milijardas milijonui“. Bet juk patys TS-LKD dar 1996 metais laimėjo rinkimus pažadėję kompensuoti indėlius.

Politinę tokių žaidimų moralę puikiai iliustruoja atvejis Kaišiadoryse. Praėjusių metų spalio 31 dieną Kaišiadoryse lankėsi TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis. Jis susitiko vietos bendruomene ir itin daug dėmesio skyrė į savivaldybės salę sukviestiems gaisrininkams. Pastariesiems išsakęs užuojautą dėl to, kad šios profesijos atstovai dirba už 450 EUR, jis netrukus ėmė piešti TS-LKD matomą šviesios ateities viziją. Buvo toks lyg ir pokalbis, lyg ir politinės propagandos valandėlė. Panašiai, kaip kadaise, kai iš CK į rajonus atvažiuodavo partiniai instruktoriai. Na o didžiausia nuodėmė, kad visa ši propagandinė akcija vyko darbo metu savivaldybės salėje. T.y. už mokesčių mokėtojų pinigus.

Kodėl tokį Gabrieliaus poelgį derėtų traktuoti kaip dvigubą nuodėmę? Nes jį Landsbergio pavardė įpareigoja. Antros tokios svorio pavardės Lietuvos politikoje pastaruosius 30 metų nėra. Ir jaunasis TS-LKD lyderis tokiu bravūrišku elgesiu diskredituoja ne tik partijos, bet ir savo giminės reputaciją. Nes politikoje ši pavardė buvo siejama su aukščiausio rango moralės ir politinės kultūros standartais, kur kartelę užkėlė Gabrieliaus senelis. Liūdnesnė šios istorijos pusės ta, kad Gabrieliaus vedama politinė jėga dėl tokio elgesio praranda atsakingos ir moralios partijos reputaciją, nors ir labai norėtų tokia pasirodyti. Gabrieliaus senelio lyderystės laikais net ir partiniai ginklanešiai regionuose buvo pasirenkami daug atsakingiau. Profesorius vargu ar būtų pasirinkęs žmogų, kurio politiniai oponentai visuomet gali prisiminti galimus reputacinius šešėlius iš kredito unijų epochų. Taigi, galima suprasti tuos politikos apžvalgininkus, kurie kalbėdami apie dabartinį TS-LKD lyderį sąmoningai privengia minėti jo pavardę. Štai apžvalgininkas Audrius Bačiulis neoficialiuose pokalbiuose jį pristato per žmonos liniją, kaip Čijauskaitės Gabrielių. Ir jį tikrai galima suprasti, nes vertybiniu požiūriu Lietuvos politikoje Landsbergis buvo tik vienas.