Apie socialdemokratijos vertybes, Kaišiadoris ir išlikusį žmoniškumą

Kaišiadorys visuomet buvo itin svarbus Lietuvos socialdemokratų forpostas tarp Vilniaus ir Kauno. Prisiminkime kad ir amžiams virš mūsų miesto pasmerktą vaidentis Algirdo Mykolo Brazausko vėlę. Tačiau dabar socialdemokratija jau toli gražu ne ta. Unikalus derinys, kai koalicijoje rankomis sukirto visiškai priešingų polių politinės jėgos vietos politinį gyvenimą padarė panašų į antikinės Graikijos komedijos meistrų darbus.

Jaunas, žavus ir kalba ganėtinai stiprus konservatorių meras dabar, panašu, neretai tampa įkaitu vos ne atvirai sprendžiant įtakingo vietos socdemų mecenato reikalus. Tuo tarpu Kaišiadorių savivaldybės administracijos direktorius  Česlovas Neviera beveik nesislėpdamas tarybos posėdžiuose pramušinėja savo boso interesus. Ir dar darbo metu kelia gimtadienio balius, visiškai nusišvilpdamas ne tik ant politinės etikos, bet ir ant elementaraus padorumo. Tam tikruose sluoksniuose net sklando gandai, kad toks elgesys gali būti pagrįstas tik tuo, kad administracijos direktorius jau dabar yra įtikėjęs, kad be didesnės konkurencijos taps kitos kadencijos Kaišiadorių meru. Suprask, taip jis matuojasi būsimas mero regalijas. Tačiau ne viskas taip tamsu. Net tokiame kontekste atsiranda tikrų politikų, kurie laikosi kertinių politinės kairės vertybių.

Stebint praėjusį Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos posėdį kaip gaivaus vėjo gūsis nuskambėjo tarybos nario Marijono Mitkaus išstojimas. Panašu, didelę patirtį vietos politiniame gyvenime turintis savivaldybės tarybos narys rado savyje jėgų tarti žodį prieš totalų vertybių išniekinimą, ištrynusį ribas tarp diametraliai priešingų politinių ideologijų , ir pavertusį Kaišiadorių krašto politinį gyvenimą savotišku svingerių vakarėliu, kur ieškoma naudos tik sau ir savoms interesų grupėms. Šiame posėdyje Marijonas Mitkus, kaipo tikras ir padorus  kairysis, užsistojo už viešąjį interesą. Pretekstas kilusiai diskusijai – Mitkaus pastebėjimas, kad kaišiadoriečiai nuo šios vasaros už šiukšlių išvežimą mokės daugiau, kadangi buvo pasirinktas modelis kaip Vilniuje, kur samdomas privatus verslas. Ne pačiame trumpiausiame pasisakyme išlindo ir daugiau priekaištų, kurie iliustruoja esamos politinės situacijos rajone nuopuolį. Pagarba Marijonui. Jis pasirodė ne tik kaip tikras kairysis, jis čia parodė ir savo žmoniškumą. Jis parodė politinį stuburą. Ir dėkui Dievui, kad Kaišiadoryse dar yra sąžinės nepraradusių tarybos narių..

Nes jei ne tokie žmonės, vietinis politinis gyvenimas taptų panašus į kažkurį iš Dantės pragaro ratų. O gal net paprasčiau.  Visi jie į savivaldybių rinkimus eitų kaip į žūtbūtinį mūšį, darys viską, kad išsaugotų paskutines valdžios užkardas. Visai gali būti, kad net daliai rinkėjų jie pasirodytų kuo nors patrauklūs – gal dėl to, kad tiesiog „nėra už ką balsuoti“, gal vien iš nostalgijos „seniems geriems laikams“, kai pažintys buvo svarbiau už taisykles ar padorumą. Ir be jokios idėjos. Tad Marijono Mitkaus parodyta valia – tai ženklas, kad gal dar ne viskas Kaišiadoryse yra žlugę. Net ir žvelgiant į intrigose skestančią politinę kairę.