Betono belaisviai arba puota maro metu
Kaišiadorys niekaip nenori atsilikti nuo kaimyninių miestų. Kai iki kalėdinių papuošimų ir fejerverkų, kurių metu bus tuščiai iššvaistyta šimtai tūkstančių eurų dar reikia palaukti, pats metas nukopijuoti kokią durną idėją. Apie Vilniaus merą Remigijų Šimašių žino ne tik sostinės gyventojai. Pirmiausia todėl, kad socialiniai tinklai trečius metus ūžia apie nelogiškai siaurinamas gatves, krūmų sodinimą visur kur tik papuola, nešienaujamas erkių veisyklas ir medžio skiedromis užpiltus gatvių pakraščius. Kaišiadorių meras Vytenis Tomkus būtų prastas politikas, jei nepasinaudotų gatavu receptu. Kai su oro uostu „nepaėjo“, euroremontinius krūmus nuravėjo vicemeras – belieka pasiaurinti pagrindinę miesto gatvę.
Nežinia kokiais principais remiantis pasirinktos trys pėsčiųjų perėjos, kurių viduryje formuojamos saugumo salelės. Kelis kartus per dieną važiuojant pirmyn ir atgal didelio džiaugsmo nebus dėl susiaurėjusios važiuojamosios gatvės dalies. Kažin ar vairuotojai keiks kelių direkciją ar vietos politikus be kurių parašo tokie darbai neprasideda. Aišku viena, miestui su keliais tūkstančiais gyventojų penkių kilometrų ilgio transporto arterijoje vienos šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos neužtenka. Šį kartą pinigai keliauja į betoną ir balas, tiesiogine to žodžio prasme. Dalis, kas be ko, pelno pavidalu nugula betonuotojų sąskaitose. Augant ekonomikai, gyvenat gerovės Europoje būtų galima užmerkti akis. Tačiau infliacija šiandien tirpdo ne tik santaupas, kurių daugelis net neturi sukaupę. Pabrangęs maistas, kartais išaugusios sumos mokamos už elektros energiją, dirbantieji tiesiantys ranką į kompensacijas už šilumą ir dar daugiau nerimo dėl ateities bado akis visiems, tik ne rajono politikams. Ar nesibaigiančių švenčių, sveikinimų visoms progoms parade girdėjote svarstymus apie taupymą?
Pasaulyje brangiausiai moka švęsti beturčiai, nevykėliai ir elgetos. Karnavalas Brazilijoje su papų kratymu. Vestuvės vidurinėje Azijoje, kur piemenys skolinasi dešimtmečiams į priekį. Kalėdų eglutė šalyje prie gintarinės Baltijos. Vilnius prieš Kauną, Šiaulių geziukai prieš panevežiokus, kaip kasmet, matuosimės savo faliniais simboliais, nes pompastiškos, bufetavos skonio eglutės, kaip ir fejerverkai, yra dvasinio kolūkiečio pramoga ir gerovės rodiklis. Trinkelės yra kolūkiečio svajonė, nes jis vaikystėje braidė po purvyną pramaišytą su vištų ekskrementais. Valdžia, kuri sugeba pasirodyti tik betono gabalais užmūrydama natūralią gamtą, statydama šventines „jolačkas“ ir užsakydama kaimo kapelas pataikauja primityviam rinkėjui. Elementari manipuliacija arba populizmas, jei norite politologiškai.
