Į Teslą tiesiai iš raišos kumelės tempiamo vežimo?

Kaišiadorių rajono savivaldybės valdoma įmonė „Kaišiadorių paslaugos“ praneša apie planus atnaujinti viešojo transporto parką. Bendra projekto suma nesiekia net vieno milijono eurų, ir, aišku, aptarimo ar platesnės diskusijos nei rajono spaudoje, jei viešoje erdvėje nesulaukia. Tarybos vyrai pasiraitoję rankoves dabar matuoja miško gyventojų kelių nuolydžius. Panašiai kainavo ir Kaišiadorių bendrieji planai, kurių vienintelė nauda – tuščios svajonės apie tiesioginius skrydžius į šiltus kraštus.

Daugiau nei pusę išlaidų padengs Aplinkos projektų valdymo agentūros parama. Naujiems elektriniams mikroautobusams įsigyti greta 463 937,7 „europinių“ eurų rajono taryba, papurčiusi dovanų maišą, sukrapštė dar 309 291,8 „vietinių“. Kaina tik iš pirmo žvilgsnio kosminė. Lietuvoje gaminami mikroautobusai gerokai brangesni, talpesni, su patikimo gamintojo baze lieka už projekto pirkimo sąlygų „brūkšnio“. Kaišiadorių meras Vytenis Tomkus giriasi, kad kartu su įkrovimo stotelių įrengimu bus įžengta į naują viešojo transporto plėtros etapą.

Kaip žinia, Kūčių naktį galima išgirsti ne tik asilo balsą, bet ir visus kitus naminius gyvulius besišnekant. Štai ir aš nugirdau kaip bekonai suskaičiavo, kad šiuo metu planuojama įsigyti 6 elektrinius mikroautobusus, kuriuose būtų įrengtos 9 sėdimos, 14 stovimų vietų bei 1 vieta pritaikyta žmogui, turinčiam specialiųjų poreikių. Kiaulė nebūtų kiaulė, kad nekriuksėtų, kad viena sėdynė „atsistoja ant 14-os štukių su galais“. Nepraustaburnė dar aiškino kažką apie kainos ir kokybės santykį, PVM, kaštų ir naudos paritetą, klimato kaitą, viešųjų pirkimų ydas ir panašius kliedesius, tačiau, prisipažinsiu, jei atvirai – nieko nesupratau. Atsimenu tik šūkį:  gal geriau bobutei tris šaranus ir dar anūkams po paspirtuką“. Naminių paukščių balsas jau pasiekęs šventinę orkaitę, teliukai tylėjo didelėmis drėgnomis akimis, tarsi geopolitikos apmąstymuose…

Viešai deklaruojama, kad „Kaišiadorių paslaugos“ ir ateityje sieks pritraukti lėšų viešojo transporto parkui atnaujinti ir teikiamoms paslaugoms gerinti. Mero tvirtinimu, tikslas – šiuolaikinė, ekologiška viešojo transporto sistema. Sistema, tai sistema. Pažiūrim kaip kituose rajonuose ir miestuose ji veikia. Vieni optimizuoja tinklą didinami greitį, periodiškumą. Antri keleivius vilioja nemokamomis kelionėmis ar simboline kaina senjorams visiems metams. Jei kažkada skaitėte apie tolimą Taliną, tai po naujų metų prisijungus Varėnai, penkios savivaldybės, arba kas dešimta, gyventojus autobusais vež nemokamai. Dar kiti autobusų stotis atnaujina už prekybos tinklų pinigus. Kaišiadorietiška sistema veikia kiek kitaip. Priešingai specialistų rekomendacijomis, autobusų stotis ir visų maršrutų pradinė stotelė nuo geležinkelio stoties iškelta į kitą miesto galą iki kurio pėsčiomis papildomos 20 min. kelio. Galima pagalvoti, kad degalinė, santechnikos parduotuvė ar uždarytas dujų ūkis sugeneruoja milžinišką keleivių srautą, kurio galutinis kelionės tikslas kažkurio kaimo parduotuvė ar seniūnijos administracijos durys. Tvarkaraštis toks, kad jį bestudijuojant galva svaigsta nuo pasiūlymų įvairovės, bene, koks vienas šimtas punktų lentelėje išrikiuota. Realybėje pirmadienį ryte gali nuvažiuoti į Kruonį, antradienį per pietus į Palomenę, trečiadienį pavakare – Žiežmariai ar Paparčiai.

Pati stoties teritorija paversta seno metalo laužo, nebenaudojamų šiukšlių konteinerių aikštele ir visokio kitokio nenusakomo šlamšto saugykla. Kelių šimtų arų teritorija, gero šeimininko rankose surastų tinkamesnį panaudojimą miesto vystymuisi ir gyventojų gerovei didinti. Arba solidžiai papildytų praskolintą rajono biudžetą. Prieš keliant naujos eros vėliavą ar buvo pabandyta paskaičiuoti kas, kur ir kada nori važiuoti autobusais? Apklausos dabar lengvai užsukamos, o dažnam kaime per pusdienį galima apeiti visus dar neužkaltus namus. Gal turim kokią slaptą studiją kaip naujas europinės vėžės geležinkelis pakeis keleivių poreikius ir srautus? Ar bandėte prisiminti, kad važiuojama ne tik į Kaišiadoris, bet ir į didžiuosius miestus. Ar nesibaigiančiuose pasitarimuose su geležinkelininkais negirdėjote, kad traukiniai stoja ir Pravieniškėse ir Žasliuose, kur priderinti tvarkaraščiai kurtų pridėtinę vertę. Ar toliau sėkmingai prasisukti tikimasi su peticijomis privačiam Kauno vežėjui, kaip pavyko atkurti reisą nuo Elektrėnų, per Jonavą. Ar šeši mikroautobusai gali padaryti apčiuopiamą pokytį, kuriant šiuolaikinį viešąjį transportą? O gal tai bus tik dar keli, labai dideli, brangių miltų maišiai išpilti į sraunius Nemuno vandenis? Žaliasis smegenų plovimas atsirado tais pačiais metais, kai dalis rajono politikų jau pažino pirmąsias raides. Tai pirmiausia pasitarnavo pardavimų didinimui arba sąnaudų mažinimui, nelabai sukant galvą apie švarią aplinką, gamtos išsaugojimą ir bandymą ištraukti planetą iš neišvengiamo užsilenkimo.

Ši „šaika”, betaškydama viešuosius pinigus, praskolins Lietuvą ir pavers mūsų valstybę niekam nereikalingu pamirštu Europos užribiu. Nuostolius, po kurio laiko turės kompensuoti Lietuvos žmonės per didinamus  mokesčius, o jie bus milijardiniai ir taps ekonomiką stabdančia priežastimi ilgiems dešimtmečiams į priekį. O kokia nauda iš to, kad Lietuva patirs milijardinius nuostolius ir skolinsis iš bankų su milžiniškomis palūkanomis, praskolinant Lietuvą? Žmonės nustojo tikėti Lietuvos ateitimi, geri specialistai išvyksta ir mokės mokesčius kitoms valstybėms, jų vaikai važiuos kartu, o Lietuva patirs tik nuostolius ir žalą. Kodėl, arogantiškai kratantys galvas Lietuvos talibai,  nebaudžiami gali daryti tokią milžinišką žalą valstybei, kad jos pasekmes jausime dešimtmečius? Iki kiek valdžios „chunta” neturi sąžinės, proto, atsakomybės, išminties ir padorumo, darydama tokius judesius. Juk konservatorių „šaika” – nepataisomi parazitai”.

Bet kuriuo atveju, pasakas „Iš nykštukų užrašų“ mėgsta ir maži, ir seni. Šventės ateina ir praeina, o viltis ir tikėjimas gera pabaiga visada suteikia taip mums visiems trūkstamo smagumo.