Ką daryti, kad perkant internetu nebūtumėte apmulkinti?

Internetinė prekyba dabar yra itin populiari, bet daugėja nesusipratimų. Ir oficialūs prekinių ženklų valdytojai, ir eiliniai pirkėjai pastaruoju metu susiduria su klastočių problema ar sukčiaujančiais pardavėjais. Pirkėjai nusivilia įsigytų daiktų kokybe, tuo tarpu prekinių ženklų valdytojai susiduria su didelėmis reputacinėmis žalomis. Tačiau tokių nesusipratimų galima išvengti atsakingiau renkantis pardavėją. Apie tai kalbamės su prekės ženklo „Foggiute PRO“ valdytoju Edvardu Sadovskiu.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kyla daug įvairių kalbų dėl platinamos produkcijos – plaukų džiovintuvų ir tiesintuvų. Internete – socialiniuose tinksluose – vis pasirodo ir pasirodo pasisakymų, kad produkcija nepatikima, gaminama Kinijoje. Konkrečiai kalbama apie prekės ženklą „Foggiute PRO“. Kaip galima būtų įvertinti tokią situaciją?

Šiuo atveju prekės ženklas patiria reputacinę žalą, nes atsiranda nesąžiningos konkurencijos su sukčiavimo elementais, kai į rinką tiekiami prastesnės kokybės atitikmenys, o gal ir galimai klastotės, pažymėtos mano atstovaujamo prekės ženklo vardu. Na o tai, kad prekė gaminama Kinijoje dar nereiškia, kad ji būtinai prastos kokybės. Daugybės pasaulyje žinomų prekės ženklų gamyba yra ten seniai išsikėlusi dėl mažesnių kaštų.Tai telefonai, kompiuteriai, šaldytuvai, televizoriai, mikrobangų krosnelės, dulkių siurbliai – kas tik nori. Lietuvojė yra ir labai panašios prekės pagamintos ne Kinijoje. Ju kokybė ne dag geresnė bet kaina zenkliai didesnė. Tačiau klientas visada gali pasirinkti – nori mokėti brangiau, ar taupyti ir pirkti kiniška prekę. Rinka yra rinka

Dėl šio prekės ženklo, kiek žinoma, vyksta teisiniai ginčai. Kodėl oficialiame EUIPO registre ( https://www.tmdn.org/tmview/#/tmview/detail/EM500000018626182 ) rašoma, kad MB „Ffortuna“ yra anuliuojamas „FogiuttePro“ ženklo valdymas? Kaip dar neišpręsta teisinė situacija gali atsiliepti prekes įsigyjantiems vartotojams?

Tiesiogiai vartotojų ši situacija neliečia visiškai niekaip. Nes Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vartotojų bei pirkėjų teisės yra labai aiškiai reglamentuotos ir ginamos. Taip – ginčai vyksta ir vyksta ne tik Lietuvos teismuose, bet jau ir europinėse instancijoje. Nuo to plaukų džiovintuvų kokybė nei gerėja, nei blogėja, o pirkėjo teisės ir galimybės visiškai nesikeičia.

Ką, visgi, reiktų daryti klientui, jei jis internetu užsisakė prekę ir gavo ne tai ko tikėjosi? Arba prekę, kuri tiesiog gražiai atrodė internete, bet jam nepatinka, arba išvis atkeliavo ne tas daiktas? Ar, norint ją sėkmingai grąžinti, būtina fotografuoti, filmuoti prekės išpakavimo procesą?

Nebūtinai. Dažniau pakavimo filmavimai reikalingi pardavėjui, kad jis apsaugotų savo interesus ir galėtų įrodyti, kad išsiuntė tą, ką išsiuntė. Žinoma, pirkėjas irgi gali tai daryti – nepakenks, jei iškiltų ginčių. Grąžinti net ir visiškai kokybišką prekę pirkėjas, įsigijęs ją internetu, gali tiesiog, nes taip nori. Kas perka internetu, tas žino, jog galima užsisakyti kelias panašias prekes, pasilikti vieną, o kitas išsiųsti atgal. Tai visiškai įprasta praktika – joks stebuklas. Anksčiau žmonės siųsdavosi prekes pavartę popierinius katalogus. Nesusipratimų ir tada būdavo – kažkas kažką supainiojo, ne taip užrašė ar nuskaitė kodą ir še tau – vietoj juodo švarko atkeliauja raudonas sijonas. Net maistą išvežiojantys Lietuvos prekybos centrai padaro klaidų. Nebūtinai tai piktavališki veiksmai – tiesiog kartais žmogiškasis faktorius.

Internete, socialiniuose tinkluose, galima rasti nemažai informacijos apie sukčiavimo atvejus ir padirbtų šio prekės ženklo prekių pardavimą. Kaip galite tai pakomentuoti?

Taip, tikrai pastaruoju metu tokių atvejų padaugejo, ir mums jau sunku tai sukontrolioti. Galima pasakyti, kad dabar Lietuvoje padirbtų šio brendo prekių jau tikrai daugiau kaip 50%. Todėl ir vyksta teisminiai ginčai su nesąžiningais pardavėjais.

Ar galite įvardinti nors vieną tokį nesąžiningą pardavėją? Ar tokie atvejai jums yra žinomi?

Kai kurie tikrai žinomi. Viena pagrindinių – internete jau gerai žinoma šito prekės ženklo padirbinių pardavėja yra moteris “Facebook” tinkle prisistatanti Olia Do.

Ka daryti pirkėjui, jeigu įtaria, kad prekė yra nekokybiška ar padirbta ?

Gražinti prekę atgal pardavėjui. Jeigu nepraėjo daugiau kaip 2 metai, internetu pirktą prekę pirkėjas gali gražinti.

Kur gali kreiptis vartotojas, jei prekė nekokybiška, o pardavėjas neatsiliepia arba atsisako grąžinti pinigus? Jei susigalvoja tariamus defektus, kurie neva atsirado dėl paties kliento kaltės?

Sukčių pasitaiko visur. Tam yra tokios vartotojų teisių organizacijos, kaip vartotojų teisių apsaugos tarnyba, agresyvaus sukčiavimo atvejais galima kreiptis į teisėsaugą. Reikalas tas, kad kuomet prekė nėra itin brangi, dalis vartotojų tiesiog numoja ranka, nes nutaria, jog jam gaila laiko bei energijos. Visada galima „pareklamuoti“ tokius veikėjus ir firmas socialiniuose tinkluose – labai dažnai tai suveikia ir problema išsisprendžia. Nesąžiningiems prekeiviams nusileisti nevalia, jie tuo ir naudojasi. Todėl būtina principingai ginti savo teises.

Kiek realūs yra įtarimai iar klientų nusiskundimai, jog jau naudotos arba brokuotos pardavinėjamos kaip neva naujos ir geros, naudojant netikrus Facebook profilius?

Sunku komentuoti, bet manau, kad tai yra visai realu, perkant prekę iš nepatikimų pardavėjų.