Kaip Kaišiadorys Didžiajame šeimų marše dalyvavo

Pasakoja pedagogė, šeimotyros specialistė, ugdymo mokslų magistrė, Vytauto Didžiojo Universitetą baigusi Žydrūnė Marčiulionienė, koordinavusi šeimų maršą Kaišiadorių rajone.

Kalbino Tomas Čyvas

–Koordinavote pasirengimą maršui rajone. Kiek žmonių, Jūsų žiniomis, iš Kaišiadorių vyko į renginį?

-Kiek žinoma, organizuotai išvažiavo apie 50 automobilių.

-Žiniasklaidoje renginys buvo nušviestas kaip neva labai piktas ir „pritvinkęs neapykantos“. Ar tikrai tie žmonės, kurie vyko, buvo labai pikti ir nusiteikę mušti gėjus?

-Baikite. Žmonės važiavo su šviesiomis mintimis, geriausiais linkėjimais visai Lietuvai ir šeimoms. Keistas sutapimas, tačiau net danguje nebuvo nei debesėlio, nors orų prognozės nebuvo palankios jokiems žygiams. Būsimame miestelio parke pasodinome ąžuoliuką ir liepaitę, kaip šeimos tvirtybės simbolius. Nuo Rumšiškių pajudėjome su daina, su malda už šeimas ir kunigo palaiminimu, kad šitas žygis už Dievo žemėje mums paliktas Tiesas būtų saugus ir vaisingas.

–O kokie Jūsų įspūdžiai bendrai iš paties renginio? Jums pačiai jis patiko?

-Patį mitingą pavadinčiau kažkokiu stebuklu. Negalėjau net patikėti tuo, ką mano akys matė ir ausys girdėjo. Nemačiau nei vieno girto. Na, gal tik aš nemačiau, bet jei kas buvo, tai policijos pareigūnai tikrai turėjo užfiksuoti. Negirdėjau nei vieno šūkaujančio, jokių piktų ar įžeidžiančių replikų. Labiausiai nustebino tai, kad po mitingo išeinant šitokiai masei žmonių, nebuvo jokios spūsties. Visi buvo ramūs, atrodė, jog niekas net neskuba niekur, nors mitingas baigėsi beveik 22 val., o daugelio dalyvių laukė ilgas kelias namo. Išeidama iš Vingio parko, sąmoningai apžvelgiau teritoriją- nemačiau nei vienos numestos  šiukšlės. O buvome mes – Rumšiškių bendruomenės žmonės – iki pat galo. Tikrai – nepakartojamas jausmas. Aš savo gyvenime tokioje akcijoje dalyvauju pirmą kartą, išties nesitikėjau, kad taip sklandžiai ir kultūringai praeis ši protesto akcija. Kiekvienam linkiu pajusti TOKĮ BENDRYSTĖS JAUSMĄ, TOKIĄ DVASIĄ, kurią patyrėme čia buvę.

-Visgi, didžioji nacionalinė žiniasklaida renginį nušvietė, kaip neapykantos apraišką.

-Na, čia sisteminė centrinė medija vykdo savo politiką. Nei vienas maršo dalyvis nebuvo nei prieš LGBT žmones, nei prieš kokius nors konkrečius asmenis. Labai klysta manantys, jog Didysis Šeimų gynimo maršas 2021- kažkokia kova dėl vietos po saule.  Kalba eina NE APIE ASMENIS, MES KALBAME APIE GENDER IDEOLOGIJĄ, kuriai tariame GRIEŽTĄ NE. Mes už konstitucinę teisę puoselėti prigimtines vertybes ir pagal jas auginti savo vaikus. UŽ PRIGIMTINĘ ŠEIMĄ , kokią Dievas sutvėrė: mama yra moteris, tėtis yra vyras. Joks mokslas neįrodė niekaip kitaip. Kad žmogaus gyvybė prasidėtų iš vienos ląstelės neįrodė joks mokslininkas, kad ir koks progresyvus jis bebūtų. Žmogus yra laisvas pasirinkti kuo, kaip ir dėl ko būti žemėje. Pažinimas mums duoda teorijų įvairovę, o tu pats renkiesi, kuo tikėti – gali būti tobuliausia beždžionės versija (Darvino Evoliucijos teorija) arba sukurtas Dievo pagal jo paveikslą ir panašumą (Krikščioniškoji antropologija). Pastaroji mums patrauklesnė- jos pagrindu siekiame ugdyti ir savo vaikus.

-Skelbiama, kad renginyje šmėžavo ir žmonės, kurie kitados pasisakė prieš Lietuvos narystę NATO, prieš „Chevron“ kompanijos skalūninių dujų projektą, apskritai – prorusiška publika. Jūs juos matėte?

-Praeinančius mačiau. Tai tiesa. Bet kad jie būtų bendravę su žmonėmis, agitavę, darę kažkokią įtaką – mano akys to nematė. <…> Žiniasklaidoje jau prisiskaičiau, kokiai aš atstovauju tamsuomenei ir pan. Nors mokausi visą gyvenimą, visi mano diplomai baigti su pagyrimu. Bet kuris, pažįstantis mūsų šeimą, paliudytų, jog neturime jokių žalingų įpročių. Ir kiti maršo dalyviai- dauguma rajono intelektualai, tarp jų mokytojai ekspertai ir pan. Nemačiau jų tarpe ir nei vieno kažkokio prorusiško asmens. Tarp žmonių, kurie važiavo iš Kaišiadorių rajono, nebuvo nei vieno, kaip teigiama, pijoko, gyvenančio iš pašalpų. O jeigu ir būtų buvę? Ar jie neturi teisės turėti savo nuomonės apie šeimą? Kas mums suteikė teisę skirstyti žmones į vertus gyventi ir ne, į turinčius teisę į laisvą žodį ir neturinčius? Tai kur ta taip visų puoselėjama toliarancija? Visai kaip tame Orvelo gyvulėlių ūky- kažkokie lygūs ir lygesni…

-O matėte Vingio parke paauglius su vaivorykštinėmis vėliavomis, kurie lyg ir bandė provokuoti renginio dalyvius?

-Su vėliavomis aš nemačiau. Tačiau mačiau kelias grupeles aiškiai LGBT bendruomenės ar jai prijaučiančių asmenų, kurie pabrėžtinai garsiai tarpusavy diskutavo ir turbūt tikėjosi, kad kažkas „užsikabins“, bus kažkokių incidentų. Mano nuostabai niekas neužsikabino. Matant tų veikėjų amžių kilo klausimas – kur jų tėvai? Ką jie mano apie tai, kad jų vaikai ateina tiesiog provokuoti?

–Nebijote, kad labai progresyviais save laikantys ir skelbiantys rajono  žmonės ims Jus, kaip dabar sakoma,  „trolinti“?

-Bijoti nebijau, bet akivaizdu, kad to sulaukti galima.

–Renginio organizatoriai pasakojo, kad sulaukė šiokio tokio policijos dėmesio. Kaip buvo Jums?

-Galiu pasakyti, kad Kaišiadorių policija buvo labai geranoriška. Prieš porą savaičių skambino pats rajono policijos viršininkas, paskui dar kartą tikslinosi, kiek numatoma dalyvių, kiek ekipažų važiuos. Iš vakaro sulaukiau ir ekipažo į namus, turėjau raštu pasirašyti oficialų įspėjimą kaip „asmuo, nepriklausantis rizikos grupės asmenims, tačiau asmens elgesyje įžvelgiama rizika dėl neteisėtų veiksmų atlikimo“.

–Kaip rinkote žmones maršui?

-Aš jų nerinkau. Mano reikalas buvo tiesiog pasidalinti informacija, žmonės atėjo patys. Ir nors pati  esu nuo Aukštaitijos ežerų – Molėtų- krašto, didžiuojuosi Kaišiadorių žmonėmis.