Kaip šlapią kačiuką parduoti už tigro kainą? II dalis.

Kaišiadorių rajono savivaldybės klerkai suskaičiavę privačius verslus, nesustojo pusiaukelėje ir ėmėsi nekilnojamojo turto rinkos apžvalgos. Paprastai, kituose miestuose, valdžia butų ir namų statymą palieka statybininkams, žinoma, padėdama tiems kam būtina socialinė parama.  Savivaldybės raštininkai pirmiausia mums priminė, kad greitkelis Vilnius – Kaunas netrukus virs automagistrale. Tikrai žavu, kad didmiesčius pasieksime 2-3 minutėmis greičiau. Kažkaip nutylėta, kad ne visi gyvena Žiežmariuose ir Rumšiškėse ir iki greitkelio kelionė vyksta vėžlio greičiu, per visus mini žiedus, dirbtinius susiaurinimus, krūmus kelkraščiuose ir kitas pastarųjų metų inovacijas. O galėjome turėti keturių eismo juostų su skiriamąja juosta kelią. Kaip Jonava, Radviliškis ar Palanga. Tik reikia turėti drąsos, šiek tiek fantazijos, mažiau provincijos kompleksų ir pasistengti. Tačiau linksmiau paskaičiuoti traukinius, pamirštant, kad stotis dabar atsidūrė miesto pakraštyje iki kurios pėsčiomis arti tik nuo bažnyčios. Smagu, kad oro uosto projektuotojai krašto potencialą pradėjo sieti su žaliuojančias miškais, piliakalniais, Kauno mariomis, buities muziejumi. Sinergijos būtų likę ne kažką, jei būtų pavykusi afera su žemių rezervacija nuo Kaugonių iki Zūbiškių. Meras Tomkus prieš trejus metus visiems gamtos mylėtojams ciniškai siūlė krautis lagaminus į Zarasus, Ignaliną ar kažkur šalia.

Raitojamės rankoves, čiumpam plytą ir žiūrim kur tie statybų kranai sukiojasi. Valdiški rašytojai mini dvejus gyvenamųjų namų kvartalus. Surašyti namų plotai, skaičius, kainos, įmonių pavadinimai. Telefono numerį dar reikėjo pridėti – būtų pilna reklama. Nuo kada proteguoti privačių vystytojų biznį tapo vietos valdžios funkcija. Dominuojantis liberalizmas, regis, liepia valdžiai nekišti nosies ten, kur sėkmingai tvarkomasi ir be jos pagalbos. Nesu girdėjęs nieko panašaus iš nei vieno Vilniaus ar Kauno merų. Būtų kilęs didelis skandalas, bet Lietuvos Respublikos teisė ar elementari etika čia pasirodo negalioja. Avilių ir  Pienių gatvės per pastaruosius metus sulaukė asfalto dangos už valdiškus pinigus. Kituose miestuose tokia prabanga paprastai apmokama už pačių naujakurių pinigus. Kažkam pasisekė, nepavydėkim. Jei važinėjate dulkinais žvyrkeliais ar duobėta Vytauto Didžiojo gatve kasdien – patys žiopli. Reikia žinoti su kurios politinės partijos vyrais draugauti verta.

Kaip didelis stebuklas pristatomas ir būsimas daugiabutis šalia stadiono. Tik reikėtų palaukti pabaigtuvių ir pamatyti vieno kvadratinio metro kainą. Jei statybinių medžiagų, energijos resursų ir darbo jėgos kaštų tendencijos nesikeis – įkurtuvių saldus šampanas gali actu pavirsti. Kai butą perka savivaldybė, žinom ir rašėm kiek atseikėjama. Su vidutine kaišiadorietiška alga galimybės gerokai kuklesnės. Biurokratai vietoj tuščios panegirikos ir svetimų nuopelnų savinimosi galėtų energiją nukreipti į renovacijos skatinimą. Kvartalinė daugiabučių renovacija kelių rajonų centrų vaizdą pakeitė neįtikėtinai. Svarbiausia žmonių pinigai neiškeliauja per kaminą, lieka kitoms būtiniausioms reikmėms, auga turto vertė ir patrauklumas. Kaišiadorys, tuo tarpu, toliau tobulina šiukšlių konteinerių dizainą. Naujos spalvos džiugina, bet ponai, susirinkite bent senųjų aikštelių plyteles ir tvoras. Nieko verti tie laiškai miestui ir pasauliui, jei paprasčiausi darbeliai neįveikiami. Potencialūs naujakuriai nebus viduramžiški misionieriai, pirmiausia susirinks papildomą informaciją ir atvažiuos pasižvalgyti. Valstybės finansinė paskata jaunoms šeimoms veikia perkant ne tik naują būstą, bet ir antrinėje rinkoje. Naujakuriai gali savarankiškai nekilnojamojo turto pardavimo portaluose susirasti būsimus namus. Žemės ūkio paskirties žemės kaina, taip pat, nėra aukšta, ūkininko sodybos įkūrimui sąlygos gerokai supaprastintos. Jei draugus ar giminaičius kviesite į Kaišiadorių kraštą, kalbą nuo to ir pradėkite. Tuomet ir saulės elektrinę ant stogo galės iškeli ne niekingų 4 kW, o bet Lietuvoje vidutiniškus 7 ar tiek kiek norėsis. Pasikraus ne tik paspirtuką, bet ir Jūsų bolido bateriją pavaišins.

Pasivažinėkime ir būsimais traukiniais. „Rail Baltica“ didelis, brangus ir sudėtingas objektas. Kiekvienas lietuvis apie jį girdėjo, bet nėra nei vieno kuris žinotų viską iki galo. Šiandien juodo garvežio greičiu savaitgalį iš Kauno galima romantiškai nudundėti į Balstogę kaimyninėje Lenkijoje. Joninių metu su paskutine šviesa dar spėsite ir atgal į Kaišiadoris su paskutine elektryčka sugyžti. Po ketverių metų pasirinkimas bus gerokai platesnis. Kaišiadorių vadovai, ir jų patarėjai, aktyviai palaikė vadinamąją šiaurinę trasos alternatyvą. Covid suvaržymai puikiai pasitarnavo tylioms diskusijoms – paprastai tariant, pasitarė protingiausi be varguolių keliamo chaoso. Nutarė, kad atšaka į Vilnių kirs Kaišiadorių miestą. Kelis metus prieš rinkimus bus galima pūsti miglą apie šviesų rytojų. Iškovojome Stotį! Realybėje kelis metus turėsime daug triukšmo, dulkių, purvo ir visų kitų statybas lydinčių nepatogumų. Darbininkai pietų metu gerokai padidins kebabų ir limonado pardavėjų apyvartas. Dabartinė rusiško standarto linija liks ten pat kur ir dabar bėgiai guli. Ja ir toliau važiuos keleiviniai traukiniai į tas pačias galutines stotis. Europinė bus ženkliai greitesnė, bet greitis ir šiandien turi savo antkainį. Ar daug bus kaišiadoriečių už penkių minučių sutaupymą sumokėti porą eurų? Nemanau. Nebus. Nebus keleivių, neliks ir sustojimo. Galim lažintis.

Švietimas, už kurio aukštus pasiekimus mūsų kraštas buvo rodomas pavyzdžiu prieš kelis dešimtmečius, vertas atskiro aptarimo. Šiandien daugiausia prisimename keistus vadovų nušalinimus, laikinus vadovus dirbančius po kelis metus arba tokius, kuriu kadencijų ilgis lenkia Lukašenką ir Putiną kartu sudėjus. Taip pat prieš akis iškyla remontai užsibaigiantys durų užkalimu visiems laikams, arba reitingai pramušantys visus dugnus. Papildomas uždarbiavimas Pravieniškių lageriuose įdomu? Ar profesinės-komunalinės prestižas svarbus? Ciniškiausiai skamba pasigyrimas apie darželį, kur vaikus galima palikti 12-ai valandų, nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro. Gal netampykite apsimiegojusių atžalų šaltomis gatvėmis ir palikite ramiai pamiegoti. Kokį dėmesį parodysite po tokio ilgio darbo dienos per likusias laisvas minutes ir kokį ryšį sukursite? Čia, iš esmės, kuriami šalti stalinistiniai internatai, tik užmaskuoti šiltu daržo vardu. Gerai, jog chruščiovinis atšilimas užkasė bestiją po žeme, o tai dabar šypsotus į ūsą per stiklą žvelgdama. Krikščioniškų, šeimos vertybių viešas deklaravimas yra viena, darbai liudija priešingai. Pradedi galvoti, kad kadaise inkvizicija su savo laužais buvo visiškai logiška savireguliacija, išvalanti ir šviečianti.