Kaip vandens į burną prisėmę. Prisimenant senas istorijas

Prieš gerus metus dėl vandens tinklų valymo darbų Antakalnyje kurį laiką nebuvo tiekiamas geriamas vanduo. Jį gyventojams dalijo Antakalnio kaime esančioje „Aradvai“ priklausančioje parduotuvėje. Ar ne per brangus buvo malonumas? O gal tai buvo sąmoningas sprendimas, kad galėtų užsidirbti minėtą parduotuvių tinklą valdantis rajono savivaldybės tarybos narys?

Aritmetika ganėtinai paprasta – tuo metu vieno kubinio metro geriamo vandens kaina daugiabučio gyventojui Kaišiadoryse buvo skaičiuojama po 1,02 € (be PVM), individualaus namo – 0,92 € (be PVM), o štai Antakalnyje išėjo, kad geriamą vandenį UAB „Kaišiadorių vandenys“ „Aradvoje“ pirko net po 132, 231 € už kubinį metrą. Ar tai nėra panašu į mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą?

Šis faktas viešojoje erdvėje prieš metus buvo nemenkai eskaluojamas – apie tai rašė ir „Kaišiadorių žinios“, ir „Atspindžiai“.Bet keisčiausia, kad jokio oficialaus Kaišiadorių rajono savivaldybės vadovų komentaro nebuvo. Taip išeitų, kad Kaišiadorių rajono mero aplinka dėl Antakalnio vandens tyli, lyg vandens į burną prisėmusi. Ar tokia tylos pozicija nebus patvirtinimas, kad šiame epizode savi dangsto savus, po to, kai galimai sukūrė sąlygas pasipelnymui?