Kaišiadoryse – opozicijos, kaip politinio žanro, saulėlydis?
Kam reikalinga opozicija, jei visa savivaldybės taryba, kairieji ir dešinieji, sąžiningi ir nelabai, žali ar raudoni, galėtų draugiškai susivienyti Tėvynės ir krašto labui? Dirbtų, darytų naudingus darbus, o pats administravimo procesas bei sprendimų priėmimas būtų greitesnis bei efektyvesnis. Skamba keistai? Gal. Bet tame būtų logikos.
Opozicija (lot. oppositio – prieštaravimas, priešprieša), politinė grupė, siekianti įgyvendinti alternatyvią vyraujančiai nuomonei nuostatą ar politinę programą. Opozicijos dalyvavimas politiniame procese − demokratinės valstybės vienas svarbiausių požymių. Nesvarbu, ar parlamente, ar savivaldoje. Tiesa, Kaišiadorių krašte opozicija praktiškai išstumta iš politikos ir tevaidina tik marginalinį, na gerai, teorinį vaidmenį. Ir nesvarbu, ar opozicija čia išstumta oponentų, ar pati pasirinko prisitaikymo bei pataikavimo kelią. Kaip teorinis, bet visiškai neveiksnus derinys. Opozicijos problema yra ta, kad jos politikai visiškai nesirūpina „sarginio šuns“ pareigomis ir per mažai dėmesio skiria alternatyvos tam, kas dabar daroma, formulavimui viešojoje veikloje. Tačiau kaip tu gali formuluoti alternatyvą viešojoje veikloje, jei jokios veiklos nevykdai, o tik atlieki statisto rolę?
Ką veikia Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos opzicinis sparnas. Vienas garbus tarybos narys, kairiųjų vedlys ir verslininkas, Tarybos posėdžiuose nesirodo – politinę potenciją jam pakirto ligos, jis pasiteisinti gali nedarbingumo pažymomis. Naujos politinės jėgos šviesulys Kaišiadoryse, buvęs liberalas Karolis Petkevičius, nors ir jaunas bei sportiškas, po nedarbingumo tarybos posėdžius pradėjo lankyti tik dabar. Nors jį pasiligojusį, nedarbingumo laikotarpiu, žmonės matė besišypsantį ir Kauno prekybos centruose, ir Palangoje. Opozicionieriai liberalai irgi ne ką geresni – toks vaizdas, kad jiems reikėtų būrėjos paslaugų, kad praregėtų savo politiniuose matymuose. Pasimetimas akivaizdus. Tyla ir nebylus pritarimas. Kaip ir nežinojimas savo siekių. Gal jiems reikėtų mandatus perduoti kitiems savo partiečiams, kurie dar turi vizijų? Na o du žalieji ne valstiečiai prie tarybos posėdžių stalo sėdi it vargani ir nelaukti svečiai, kažkur stalo kamputyje. Ten, kur kamera pasisuka tik tuomet, kai epizodiškai prakalba Ceslevičius ar Gerulaitienė. Bet bendrame kontekste – tai tik balsas tyruose. Nekonstruktyvu.
Todėl Kaišiadorims derėtų padaryti demokratijos eksperimentą – jei jau opozicija tokia, kur penkis metus nieko nepadaro, demonstruoja savo neįgalumą bei neveiksnumą, tai kodėl gi jai neprisijungus prie valdančiųjų. Darykime viską vienbalsiai, kaip senais „sovietūchos“ laikais. Pokyčiai mūsų miestelyje vyktų greičiau ir efektyviau. Tiesa, tik vadinamaisiais „odkatais“ reikėtų dalintis gausesniai vieningų valdančiųjų grupei. Bet gal pabandyti verta?