Kam Kaišiadoryse reikia opozicijos be nuomonės?
Kam reikalinga opozicija, jei visa savivaldybės taryba, kairieji ir dešinieji, sąžiningi ir nelabai, žali ar raudoni, galėtų draugiškai susivienyti Tėvynės ir krašto labui? Dirbtų, darytų naudingus darbus, o pats administravimo procesas bei sprendimų priėmimas būtų greitesnis bei efektyvesnis. Skamba keistai? Gal. Bet tame būtų logikos.
Opozicija (lot. oppositio – prieštaravimas, priešprieša), politinė grupė, siekianti įgyvendinti alternatyvią vyraujančiai nuomonei nuostatą ar politinę programą. Opozicijos dalyvavimas politiniame procese − demokratinės valstybės vienas svarbiausių požymių. Nesvarbu, ar parlamente, ar savivaldoje. Tiesa, Kaišiadorių krašte opozicija praktiškai išstumta iš politikos ir tevaidina tik marginalinį, na gerai, teorinį vaidmenį. Ir nesvarbu, ar opozicija čia išstumta oponentų, ar pati pasirinko prisitaikymo bei pataikavimo kelią. Kaip teorinis, bet visiškai neveiksnus derinys.
Opozicijos problema yra ta, kad jos politikai visiškai nesirūpina „sarginio šuns“ pareigomis ir per mažai dėmesio skiria alternatyvos tam, kas dabar daroma, formulavimui viešojoje veikloje. Tačiau kaip tu gali formuluoti alternatyvą viešojoje veikloje, jei jokios veiklos nevykdai, o tik atlieki statisto rolę? Ką veikia Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos opzicinis sparnas? Toks vaizdas, kad jiems reikėtų būrėjos paslaugų, kad praregėtų savo politiniuose matymuose. Pasimetimas akivaizdus. Tyla ir nebylus pritarimas. Kaip ir nežinojimas savo siekių. Ir viskas tik todėl, kad tarybos nariai visiškai neatlieka savo namų darbų. Galime lažintis, kad visas liberalų sparnas į tarybos posėdžių nuotolinius pasibuvimus jungiasi net nepasiruošę jokio plano ir neskaitę jokių projektų. Kaip kitaip paaiškinti nejaukią tylą iš opozicionerių stovyklos?
Todėl Kaišiadorims derėtų padaryti demokratijos eksperimentą – jei jau opozicija tokia, kur penkis metus nieko nepadaro, demonstruoja savo neįgalumą bei neveiksnumą, tai kodėl gi jai neprisijungus prie valdančiųjų. Darykime viską vienbalsiai, kaip senais „sovietūchos“ laikais. Pokyčiai mūsų miestelyje vyktų greičiau ir efektyviau. Tiesa, tik vadinamaisiais „odkatais“ reikėtų dalintis gausesniai vieningų valdančiųjų grupei. Bet gal pabandyti verta?