Kam reikia asfalto, jei ten nėra politiko intereso?

Atsinaujinančiuose Kaišiadoryse centrinėmis gatvėmis vairuotojai rieda jau be rūpesčių. Ir smagiai ganydami akis į atnaujintą aplinką. Tačiau jei nusuktume nuo centrinės gatvės?

Beržyno gyvenamųjų namų kvartalas tarp Kaišiadorių ligoninės ir prekybos centro „Iki“ – tikrai nėra naujas. Pirmieji čia pastatyti namai jau spėjo ir lengvai senstelėti. Kai čia buvo praėti statyti pirmieji namai atrodė, kad jie dygsta pačiame miestelio pakraštyje. Dabar tai vos ne naujasis miesto centras – patogus, netokiese išsidėstę visi pagrindiniai prekybos centrai. Tiesa, vienas dalykas taip ir liko nepakitęs – kvartalo gatvės vis dar nėra asfaltuotos.

Kvartale į šalis nuo į ligoninę vedančios Beržyno gatvės driekiasi Verdasos, Kirtimų, Pagirio ir Eglių gatvės. Visos jos, jei ne šalia jų stovintys ne patys pigiausi namai, primintų gūdaus kaimo žvyrkelius, ar kokios laukinės Rusijos provinciją.

Vietos gyventojai, panašu, jau praranda viltį kad ši miesto dalis greitu metu keisis. Juolab, tokiais laikais, kai šalyje spėriai asfaltuojami net atokiausi kaimo žvyrkeliai. Ironiška, Kaišiadorių savivaldybės salėje ne taip jau senokai buvo balsuojama dėl kelio asfaltavimo link Kriauciškių ežero (ten yra vieno tarybos nario biznis), bet ne dėl galutinio Kaišiadorių miesto gatvių sutvarkymo.

Panašu, kad pačiame Kaišiadorių mieste valdžiai rūpi tik fasadinė puse. Kur galma prisitraukti rimtų projektinių pinigų. Tuo tarpu tai, kas vos už šimto metrų nuo centrinės gatvės jau niekam nesvarbu – juk čia negyvena nei meras, nei administracijos direktorius, nei dar koks įtakingas valdininkas. Mere, juk turi kaišiadoriečiai teisę į nornalias gatves? O gal paprasti mokesčių mokėtojai to nenusipelno?