Kapai, tremtiniai ir vertybės. Mintys Tarybos nariams

Su „Kaišiadorių žinių” skaitytojais dalinamės mūsų krašto visuomenininkės Vaidos Venskutonytės kalba, dedikuota rajono savivaldybės tarybos nariams.

___________________________________________________________________________

Laba diena, gerbiami Tarybos nariai,

Esu Vaida Venskutonytė – ilgametė Kaišiadorių rajono gyventoja, VU literatūros antropologijos ir kultūros magistrantė, literatūros kritikė bei mokytoja. Iš tiesų esu susirūpinusi dėl kultūros išsaugojimo mūsų krašte ir norėčiau pasisakyti apie vieną itin sudėtingą situaciją. Prašau išklausyti mane iki galo.

Kovo mėnesį, kaip visi žinote, buvo svarstomas Kaišiadorių rajono bendrasis planas. Visiems gyventojams girdint administracijos direktorius M. Nasevičius pasisakė už dviejų kapinių iškėlimą. Cituoju: „Daug buvo situacijų, kai žmonės buvo pastatomi prieš faktus. Pažiūrėkim – Kauno marios, kai bažnyčias ir kaimus didžiausius iškelinėjo. Aš noriu pasakyti, kad dėl to yra bendrieji planai…” M. Nasevičius –  politinio kalinio sūnus, buvęs kultūros paveldo inspektorius viešai deklaravo poziciją, jog kapinės privalo būti iškeltos ir pateikė vieną žiauriausių sovietinių iškėlimo pvz. LT istorijoje. Norėčiau pabrėžti, kad XX a. vykusios represijos negali būti traktuojamos kaip etiškai priimtini pavyzdžiai sprendžiant bet kokį kultūros klausimą LT Respublikoje.

Meras Vytenis Tomkus taip pat pasisakė už kapų iškėlimą paminėdamas Karmelitų kapinių pavyzdį. Manau, kad visi žinote, kas sovietmečiu ir kodėl iškėlė šias kapines – tai tragiškiausias mūsų istorijos pavyzdys, koks gali būti. Netgi viešai paskelbus, kad Čiviškių kapinėse ilsisi penki partizanai ir Sibiro tremtiniai – meras akcentavo perlaidojimą kaip vienintelę ir geriausią galimybę. Man griežtai pareiškus, kad partizanų vaikai ir anūkai kategoriškai nesutinka su perlaidojimu meras pradėjo abejoti – tarsi svarstyti apie kapinių išsaugojimą. Deja, meras neretai keičia nuomonę viešojoje erdvėje. Kalbant tokiais jautriais, sudėtingais klausimais reikėtų pasitelkti raštus, dokumentus, kurie iš tiesų apsaugotų kapines, o ne švaistytis tuščiais pažadais.

Galiausiai neetiškai apie partizanų atminimą pasisakė ir Rugilė Grendaitė. Viešojoje erdvėje Jūs man prisistatėte kaip Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kaišiadorių filialo pirmininkė, kuri ketina organizuoti naują komisiją. Būtent šiai komisijai, anot jūsų, priklausys ir mano keliami klausimai. Todėl šiandien ir esu čia. Jūs viešai teigėte: „Iki šiol nemačiau jokių Jūsų darbų išsaugant, kuriant laisvės kovos atminimą. Partizanai prisiminti tik dabar, kada naudingi viešajai nuomonei paveikti, mobilizuoti, nes tai yra viena jautriausių Lietuvos istorijos temų.“ Gerbiama Grendaite, norėčiau paprašyti kantrybės ir nuraminti, kad paruošti partizanų rankraštį trunka ne vienerius metus. Kai tik bus išleista mano redaguota knyga, būtinai įteiksiu Jums vieną egzempliorių. Taigi, rekomenduočiau neužsipulti vietinių gyventojų su skubotomis išvadomis ir nekaltinti, kad mes nedirbame Jūsų darbų.

Iš tiesų partizanų, tremtinių kapinės viena jautriausių temų – galiu paliudyti kaip kultūrinių traumų tyrėja, nes universitete rašau magistro darbą apie Antrojo pasaulinio karo kultūrinę traumą. Man ir pačiai sunku kalbėti apie tai, kad mano visa giminė gali būti perlaidota be mano sutikimo. Lygiai taip pat jaučiasi Levickų giminės atžalos, kurių šeimoje buvo net 3 partizanai. Norėčiau patikslinti, kad Levickai su manimi susisiekė patys ir sutiko, kad juos atstovaučiau. Mes vieningai manome, kad kapinės turėtų būti ištirtos ir įtrauktos į kultūros paveldą.

Įdomu tai, kad Jūs, gerbiama Grendaite, pabrėžėte savo tekste, kad Lietuvoje dar nebuvo veikiančių kapinių iškėlimo – išskyrus sovietmečiu. Priešingai, nei direktorius ir meras – viešai kelis kartus kartojo sovietmečio pavyzdžius prilygindami juos normai. Žinokit, jums reiktų kažkaip susitarti bendrą poziciją. Taip pat drįstu teigti, jog Jūs esate labai jaunas žmogus, kuris susipainiojo interesų konflikte bei nežino, kas svarbiau – kultūra ar oro uostas. Cituoju:  „Vis tik reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje nėra vietos, kurioje tokio dydžio projektas neliestų partizaninių vietų. Jeigu oro uostas reikalingas, jis privalės kažkur atsirasti.“ Išklausius Jūsų viešą nuomonę kyla rimtas  klausimas, ar tikrai visose savivaldybėse vien tik partizanų kapinės? Gana sunku patikėti tokiu teiginiu.

Atsižvelgdama į mero, direktoriaus ir Grendaitės paskutiniųjų mėnesių neigiamus pasisakymus apie mirusiųjų atminties kaip kultūros vietos išsaugojimą, drįstu teigti, kad ši komisija kelia abejones dėl objektyvumo, patikimumo ir skaidrumo.

Gerbiami Tarybos nariai, norėčiau užduoti  kelis klausimus:

1. Ar nesidubliuos šių asmenų verslo ir kultūros interesai?
2. Gal galite pasielgti garbingai ir nusišalinti iš šios komisijos dėl skaidrumo ir patikimumo?