Karantinas Jums, o šlovė Jiems
Kaip kitados Maskvoje, vėliau Vilniuje, o dabar ir Kaišiadoryse – šlovės pilni, kitaip vertinami PERSONAŽAI ir teisės, ir minios. Pamenate Mauzoliejaus gorilas beveik žiemą? Jiems ir „čierka“ padarytina (speciali patalpa buvo už nugaros), ir visuotiniai plojimai bei šūkiai, skanduotės. Vienaip sakoma, kitaip atrodo. Kitaip ir yra.
Tada komunistų partija ir vyriausybė, pagal Leniną, Staliną ir Mao, atstovaujanti darbininkams, valstiečiams bei nepartinio intelekto bolševikams (jie neturi mėgti Tėvynės šeimos ir atgyventų autoritetų) šlovinti turi tik pažangą ir valdžią.
Išimties tvarka jie net ir šiandien galėtų išimtinai tvarkingai rūpintis Covid-19 pandemijos stabdymu. Per išimtines personas net ir virusai karnatino metu juk neplinta? Pažįstate?

Štai jums ir dabartinės analogijos. Norite daugiau intymių foto? Prašykite merijoje.
Kiek tikra ši istorija? Aiškinkimės ir tikrinkimės, kas ir kokius judesius turi teises, o kas ne? Net ir juodžiausios pandemijos laikais.
„Norėčiau pasidalinti tema, apie karantino suvaržymus. Tema ganėtinai delikati, tačiau iliustruoja konservatorių požiūrį į dvigubus standartus. Taigi, liūdnoka pagrabo tema. Kovo 24-ą dieną Kaišiadoryse vyko a.a. administracijos direktoriaus M. Nasevičiaus laidotuvės. Rimtas vyras buvo, vienas iš pirmųjų to krašto Sąjūdiečių. Vėliau dirbęs ir prof V. Landsbergio patarėju. Tad laidotuvių mišias Kaišiadorių katedroje aplankė ir profesorius. Jautrus ir gražus pagarbos atidavimas buvusiam bendražygiui. Tačiau kaip ten su tais judėjimo suvaržymais? Nors Lietuvoje tą savaitę visi judėti galėjo jau laisviau, bet Vilniaus miestas buvo ta zona, kur judėjimas yra ribojamas. Profesorius negalėjo išvykti iš Vilniaus. Net į laidotuves, kadangi velionis nėra jo giminaitis. Taigi, dvigubi standartai, Quod licet lovi, non licet bovi. https://www.facebook.com/497612693602701/posts/4120365864660681/“, – būtent tai FB skaičiau ir išsaugojau, įvairiomis formomis, įvairiose laikmenose. Idant nedingtų.
Veiksmas vyksta Kaišiadoryse, kai rajono meras Vytenis Tomkus negali gedėti savivaldybės administratoriaus (su kuriuo truputėlį bylinėjosi) be profesoriaus Vytauto Landsbergio, kuris nežinia kiek „namų ūkių“, su kuriais gali bendrauti, turi čia. Ten pat, kur Algirdo Mykolo Brazausko vardu išvadinta gimnazi ajdar jam gyva esant. Be kaukių, šalia ir nieko. Tiksliai nežinoma ar Bronius Bradauskas kalakutienos atnešė…
Turima ir daugiau patriararchato pilietiškumo standartų įrodymų „koronės“ viruso kontekste. Ne viskas juk iš karto.
Tomas Čyvas