Kas vadovaus Konstituciniam Teismui?

Kadangi valdžioje nūnai giliai proeuropietiškomis, provakarietiškomis ir vienintelėmis patriotinėmis besiskelbiančios jėgos, visus abejojančius savo genialumu drąsiai ir garsiai į vatnikusir 5-ąją koloną, įdomu stebėti kai kuriuos kadrinius sprendimus. Ypač keistoką jų svarstymą.

Perskaičiau, kad Seime, visgi, suabėjota dėl Prezidento Gitano Nausėdos siūlomos kandidatūros į Konstitucinio teismo pirmininkus – Danutės Jočienės. Formali priežastis yra ta, kad ji galėtų dirbti šiose pareigose trumpiau negu du metus. Bet kai kurie mano kalbinti politikai išsakė ir kitokio pobūdžio abėjonių, kurios yra susijusios su kandidatės reputacija.

Jie nurodė, kad iš ankstesnės Vikipedijos straipsnio apie ją versijos dingo pastraipos apie D.Jočienės asmeninį gyvenimą, iš kurių aiškėjo, kad dar gyvendama su pirmuoju sutuoktiniu ekonomistu Artūru Juočiu, ji buvo užmezgusi artimą ryšį su buvusiu Kūno kultūros ir sporto departamento vadovu Algirdu Raslanu, už kurio vėliau ištekėjo. Praėjus keliems metams, D.Jočienė išsiskyrė ir su A.Raslanu. Šioje istorijoje įdomiausia tai, kad abiem atvejais skyrybų iniciatoriai buvo vyrai, kurie turėjo kažkokių pretenzijų savo sutuoktinei (skyrėsi “dėl sutuoktinės kaltės”).

Kalbinti teisininkų bendruomenės atstovai taip pat turi pretenzijų D.Jočienei. Anot jų, kandidatė susijusi su LVAT pirmininku Gintaru Kryževičiumi, todėl jos paskyrimas KT pirmininke leistų sukoncentruoti savo rankose visą teisminę valdžią Lietuvoje. Atskirai buvo minima netinkama kompetencija konstitucinės teisės srityje, kuri, anot pašnekovų, matyti susipažinus su jos „atskiromis nuomonėmis”. Štai atskiroje nuomonėje dėl teisėjų imunitetų D.Jočienė pabrėžia teisėjų privilegijuotą išskirtinumą ir pasisako už kitokius kratų ir asmens kratų standartus, nei eiliniam piliečiui. Tokia nuomonė gali būti naudinga tiems teisėjams ir Seimo nariams, kurie gali būti padarę korupcinius nusikaltimus. Ji reiškia, kad atskirais atvejais šių asmenų kratoms vis dėlto reiktų Seimo sutikimo, todėl kova su korupcija gerokai pasunkėtų. Kas galėtų įsivaizduoti rezultatyvią kratą, jei apie ją iš anksto įspėtų Seimas. https://www.lrkt.lt/data/public/uploads/2020/03/atskiroji-nuomone-d.jociene.pdf.

„Atskiroji nuomonė“ merų rinkimų byloje apskritai vargu ar gali būti pavadinta teisininkės verta nuomone. Joje nėra jokių argumentų, išskyrus tik teiginį apie nuomonę, kad bylą reikėjo spręsti kitaip. Tačiau nerasime, kaipgi kitaip reikėtų suprasti savivaldybių tarybų narių rinkimus ir statusą, kodėl jie gali būti nelygūs, jei Konstitucija to nenurodo ir joje nėra jokios mero išskirtinės institucijos. Kai kurie Seimo nariai reiškia nuomonę, kad tokia nuomonė galejo atsirasti pataikaujant visuomenės nuomonės apklausoms, atliktoms prezidentūros užsakymu. Tik ko čia tada daugiau – politikos ar teisės. https://www.lrkt.lt/data/public/uploads/2021/04/teisejos-d.-jocienes-2021-04-19-atskiroji-nuomone-byloje-nr.-13_2019.pdf

Teisininkų tegiama, kad būdama EŽTT teisėja D.Jočienė taip pat mėgo rašyti vieno-dviejų puslapių atskirasias nuomones, kuriose tik pareikšdavo savo poziciją be jokių argumentų. Pabrėžiamas ir konfliktiškas (kitų teisėjų atžvilgiu) D.Jočienės charakteris. Gali būti, jog dėl tokio charakterio ji po EŽTT teisėjos karjeros pabaigos nebuvo priimta atgal į VU Teisės fakultetą.

O kai kurie jos buvę studentai teigia, kad dėstydama VU Teisės fakultete D.Jočienė aiškino studentams apie NATO agresiją prieš Jugoslaviją, JAV – prieš Afganistaną ir pan., kas netiesiogiai rodo gan keistą jos politinę orientaciją. Tai ar iš tikrųjų Prezidentas žino – ką jis siūlo į KT pirmininkus?

Bet tarkime, kad nepanorusių įsivardinti teisininkų ir politikų vertinimaiyra subjektryvūs, galbūt grįsti asmeniškumais. Gali būti. Gali būti, kad reiškiamos abejonės taip patyra įtakos stumdynių tap prezidento ir vyriausybės institucijų dalis. Kur kas įdomesni kiti faktai.

2002 m. gruodžio 18 d. LR Vyriausybė Danutę Jočienę paskyrė Vyriausybės atstove Europos Žmogaus Teisių Teisme. Ją tada rėmė Artūras Paulauskas, kurio partija tada valdė Teisingumo ministeriją. 2004 m. sausio mėnesį Rolandas Paksas savo dekretu be kitų 2 kandidatūrų į Europos žmogaus teisių teismo teisėjus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Bieliūnas, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius) pateikė ir D.Jočienės kandidatūrą ( labai neiprasta – jai tuo metu buvo tik 34m.). Sprendimą dėl kandidatūros turėjo priimti Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja. Nors Lietuvos delegacija rėmė E.Bieliūno kandidatūrą, itin aktyviai už D.Jočienę lobino Rusijos delegacija, kurios sudėtis buvo skaitlingesnė.. Balsavimo metu Rusija ir jos satelitai parėmė D.Jočienės kandidatūrą ir ji įveikė E.Bieliūną. Tai įvyko 2004 metų balandžio pabaigoje. Tad gal neatsitiktinai 2017 m., kai Lietuvos KT siūlė įtraukti Rusijos KT į sankcijas dėl Krymo, ji buvo vienintelė, kuri tam prieštaravo? Kažin, ar šie klausimai kandidatei bus užduoti Seime, svarstant kandidatūrą?

Tai ar iš tikrųjų Prezidentas žino – ką jis siūlo į KT pirmininkus? Ar tikrai sąmoningai gerinama ir valoma vieša kandidatės biografija? Būdamas Seimo nariui to būtinai viešai klausčiau.

p.s. Renigiant straipsnį į elektroninį paštą atskriejo Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime pranešimas spaudai: birželio 15 d., antradienį, 9.30, Seimo III r. 218B salėje Seimo LSDP frakcija susitiks su kandidate į KT pirmininkes D. Jočiene. Frakcijos nariai domėsis kandidatės teisingumo vizija ir jos nuomone apie aktualias diskusijas ir kontroversijas, įtraukusias tiek politikus, tiek plačiąją visuomenę. Gal parlamentarai oficialiai pasidomės ir aukščiau minėtais klausimais, kuriais dūzgia visi kuluarai?

Tomas Čyvas