Kodėl merui nerūpi Rumšiškės?

Rumšiškių miestelis pastaruoju metu buvo linksniuojamas šalies spaudoje. Viešoje erdvėje teigiama, kad miestelis apleistas, „nugyventas“ ir neprižiūrėtas, o rumšiškiečiai piktinasi seniūnės neveiksnumu. Tuo tarpu iš rajono mero Vytenio Tomkaus nėra jokios reakcijos. Susidaro įspūdis, kad jam tai visiškai nerūpi, arba jis yra situacijos įkaitas.

Paprastai vadovai imasi ryžtingų veiksmų. Bet mere, ar jau buvo seniūnė pas jus „ant kilimo”? Ar visuomenė žino kad ir šiemet, 2020 metais, kuomet savivaldybei buvo įteikti bendruomenės parašai,  per metinius vertinimus seniūnė buvo įvertinta „gerai”? Tai reiškia tiktai vieną –  kad rumšiškiečiai mūsų rajono valdžiai nerūpi. Ir tam yra paaiškinimas. Per rinkimus Vytenis Tomkus savo agitacinius žygius pradėjo nuo Rumšiškių, užsitikrinęs vietos seniūnės parama. O Rumšiškių seniūnė merui išreiškė paramą, prieš naujus metus net už 3000 eurų suorganizavo koncertą bendruomenei, kur atvykęs meras rėžė ugningą rinkiminę kalbą. Tad natūralu, kad savivaldybei pavaldžios valdininkės kompetencijos merui šiame kontekste absoliučiai nerūpi, ji jam tiesiog naudinga. O vietos bendruomenė lai toliau murdosi.

Jūsų dėmesiui pridedame „Kauno dienoje“ publikuotą straipsnį, kuriame išsakomos vietos bendruomenės nuoskaudos.

_____________________________________________________________

Prieš 20 metų Rumšiškės buvo pripažintos vienu gražiausių Lietuvos miestelių. Dabar vietos gyventojai pastebi, kad jos tampa labiausiai nugyventu miesteliu ir žeria priekaištus seniūnei. Rumšiškes savo gyvenimui renkasi vis daugiau jaunų šeimų. Netoli nuo Kauno esantis miestelis žavi prieigomis prie Kauno marių, istoriniais vingiais. Tačiau vietos gyvetojai pasigenda seniūnijos veržlumo ir tikina, kad seniūnė Eugenija Genevičienė nesistengia dėl miestelio gerovės.

Tiek senbuviai, tiek gan neseniai į Rumšiškes atsikėlę gyventi žmonės tikina, kad seniūnė nelinkusi gražinti Rumšiškių. Ji nerengia projektų, ne visada palaiko ir bendruomenės iniciatyvas, todėl miestelis nyksta akyse. Neapsikentę seniūnijos neveiksnumo, žmonės parašė skundą Kaišiadorių rajono savivaldybei, kuriai priklauso Rumšiškės. Surinkta apie 500 gyventojų parašų.

„Bandome su savivaldybės administracija šnekėtis. Aiškiname, kokios yra problemos, įteikėme skundą su daugiau nei 500 parašų. Tiek mes, tiek administracijos direktorius suvokia, kad tai yra problema, bet mus patikino, kad sudėtinga seniūnę atleisti”, – „Kauno dienai” pasakojo Rumšiškių bendruomenės veikos centro „Kokalnis” pirmininkas Darijus Rimkus.

Kiti bendruomenės nariai pastebi, kad nepasitenkinimas kyla, nes seniūnė nesistengia dėl Rumšiškių gerovės. Pasak jų, seniūnija nesinaudoja ES struktūrinių fondų galimybėmis, nėra bandoma pritraukti ir privačių lėšų, o vieninteliu finansiniu šaltiniu įvardijamas tik Kaišiadorių rajono savivaldybės biudžetas.

„Manau, seniūnė ant bendruomenės ir pyksta. Jai atrodo, kad viską turi duoti, o mes bandome pasakyti, kad reikia ir pačiai ieškoti tų pinigų, kažką daryti, rašyti projektus ir taip keisti miestelio veidą. O dabar ji pasirenka lengviausią kelią pasakydama, kad jai neduoda pinigų. Dar galima būtų pateisinti seniūnę, jei ji čia dirbtų trejus metus, bet ji dirba 20 metų ir viskas eina tik blogyn. Miestelis vis labiau griūna”, – piktinosi bendruomenės centro valdybos narė Renata Janulevičienė.

„Niekada nebuvo noro užimti seniūnės vietą. Iš pradžių ėjome, kalbėjomės, bet pamatėme, kad jai esame priešai. Niekaip nesuprantu tokio paradokso, kai atėję ir nemokamai pasiūlę pagalbą, idėjas, tapome priešais. Nors poreikiai seniūnės yra neadekvačiai maži. Nesuprantu, kaip ji miestelį iš viso įsivaizduoja”, – pridūrė moteris.

 Infrastruktūros bėdos

Rumšiškių gyventojai pirštu baksnoja į daug metų netvarkomas viešąsias erdves, taip pat į apleistas gatves. Kliūva ir tai, kad vos tik keliose miestelio gatvelėse yra įrengti šaligatviai. Kitur – arba seniai juos pasiglemžė žolės, arba jų iš viso nebuvo, tad vaikams į mokyklą ar į Lietuvos liaudies ir buities muziejų tenka eiti šalikele.

„Mums gėda už miestelį, kuris per tiek laiko, kai galima naudotis europiniais pinigais, nesugebėjo nei šaligatvių įsirengti, nei normaliai gatvių išsiasfaltuoti. Juk nesaugu ir vaikams į mokyklą eiti šalikele. Vienintelis dalykas, kurį seniūnė atnaujino, yra keli šaligatviai ties centrine aikšte”, – kalbėjo R.Janulevičienė.

Lietuvos liaudies buities muziejus kasmet pritraukia apie 200 tūkst. lankytojų. Nemažai užsienio svečių čia atvyksta kemperiais, tačiau nėra kur jų statyti. Rumšiškėse nėra tam skirtų aikštelių, neišnaudoti ir privažiavimo prie Kauno marių keliai. Atvykusiems svečiams dažnai tenka klaidžioti, nes trūksta net elementarių nuorodų, kur rasti lankytinus objektus. Akis bado ir prie bažnyčios palikti viešieji tualetai. Už juos aplinkosaugininkai galėtų skirti baudas, nes teršiama aplinka. Pasak bendruomenės atstovų, neinvestuojama nei į vietinių gyventojų užimtumą ir viešąsias erdves, nei į galimybes pritraukti turistų. Iki šiol miestelyje neįrengtas paplūdimys, nėra normalių pėsčiųjų pažintinių takų. Vietos gyventojai pasakojo, kad naktimis apšvietimas būna išjungiamas, o vasarą – iš viso neįjungiamas, tad tamsiuoju paros metu žmonės nesijaučia saugūs.

„Vienas rumšiškietis turi įmonę, kuri užsiima LED apšvietimu. Prieš porą metų jis buvo nuėjęs pas seniūnę ir pasiūlė nemokamai visą gatvę apšviesti. Tai ji jam pasakė, kad eitų į savivaldybę, nes ji čia nieko nežino. Pamatęs tokį požiūrį jis tiesiog išėjo. Aš tokį žmogų būčiau paėmęs už rankų, įsodinęs į mašiną, nuvežęs į savivaldybę ir nuvedęs, kur tokią informaciją reikia pateikti. O čia realiai žmogų išmetė”, – apie neūkiškus Rumšiškių seniūnės E.Genevičienės sprendimus pasakojo D.Rimkus.

Nenoras bendradarbiauti

Bendruomenės centro „Kokalnis” atstovai patys ėmėsi iniciatyvų gražinti Rumšiškes. Tačiau gyventojus riboja teisiniai barjerai. Vis dėlto šiaip ne taip bendruomenei Rumšiškių kultūros centre buvo skirtas nedidelis kambariukas, kad būtų galima rengiant projektus nurodyti konkretų adresą, kuriame veikia ši įstaiga.

„Dar prieš ketverius metus mes prašėme patalpų tiek seniūnijoje, tiek kultūros centre, bet atsakymas visada buvo neigiamas, esą nėra jokių laisvų. Kai jau savivaldybės administracijos direktorius nurodė, kad mums skirs šį kabinetą, kultūros centro vadovė vos ne duris užrėmusi laikėsi ir į krūtinę mušė, kad neturės tada vietos, kur būreliui repetuoti. Tiesiog atrodė, kad žmogus nieko nenori įsileisti ir yra nusistačiusi prieš bendruomenę”, – prisiminė D.Rimkus.

Bendruomenė per praėjusius metus pritraukė apie 60 tūkst. eurų, už kuriuos įgyvendino ne vieną projektą. Vienas didžiausių – miestelio centre esantis fontanas. Fontanas Rumšiškėse buvo statytas 1988 m., tačiau realiai niekada neveikė dėl darbininkų padarytų klaidų.

„Mes laimėjome prekybos centro skelbtą bendruomenių konkursą ir jie skyrė 12 tūkst. eurų, dar 5 tūkst. prisidėjo Kaišiadorių rajono savivaldybė. Mes savo jėgomis jį įrengėme, kvietėme į talkas pačius gyventojus”, – pasakojo D.Rimkus.

„Fontanas yra prieš seniūnės langus. Ji neatėjo padėti, bet demonstratyviai sėdo į automobilį ir išvažiavo, atrodė, kad mes visai neegzistuojame. Negana to, fontanas dar iki šiol teisiškai neįformintas, nes nei seniūnija, nei kultūros centras nėra suinteresuoti tai padaryti. Kiekvienas mušasi tarpusavyje ir aiškinasi, kas atsakingas dėl fontano teisėtumo. Jaučiame priešiškumą, kad gyventojai nori keisti tai, kas nusistovėję ir neveikia, o minėtas institucijas tai, matyt, erzina”, – pridūrė kita bendruomenės narė Aušra.

Bendruomenės nariai stebėjosi ir tuo, kad, prieš įrengiant šį miestelio akcentą, norėjo su architektais pažiūrėti kultūros centro vamzdyną, prie kurio turėtų būti prijungtas fontanas. Tačiau sulaukė centro vadovų priešiškumo, teko kreiptis į Kaišiadorių merą, gauti jo leidimą ir tik tada buvo leista žvilgtelėti į vamzdžius.

„Mūsų iniciatyvos juos erzina, nes mes norime čia susikurti rojaus kampelį. Ne kartą esame girdėję, kad mes čia iš Kauno atsikėlėme ir lendame ne į savo reikalus. Čia didžiausias skaudulys šioms institucijoms, kad reikės pirštą pajudinti ir prižiūrėti tai, ką bendruomenė sukurs. Iš tiesų viską galima padaryti, bet nėra valdininkų noro”, – pasisakė Renata.

Bendruomenės pirmininkas teigė, kad su Lietuvos liaudies ir buities muziejumi, miestelio gimnazija pavyksta puikiai susitarti, pasidalyti idėjomis ar technika, tačiau prisibelsti į kultūros centro ar seniūnijos duris yra labai sudėtinga.

Kuria patys

Bendruomenės pirmininkas teigė, kad tik miestelio žmonių iniciatyva pradėta įrengti vaikų žaidimų aikštelė. Dabar stovi vos kelios karstyklės, tačiau projektas bus tęsiamas ir atsiras daugiau sūpynių bei treniruoklių. Bendruomenės iniciatyva sutvarkyta rumšiškiečių mėgstama maudynių vieta. Paežerojaus ežero pakrantėje įrengti du pontoniniai liepteliai. Gyventojai apgailestavo, kad seniūnija bendruomenės indėlio gražinant viešąsias erdves visai nevertina.

„Patys ieškome rėmėjų, kas dovanos gėlių, jas sodiname, o seniūnija, atrodo, yra kaip atskira institucija, kuri nesidomi, ką veikia bendruomenė. Nenori, kad tos gėlės būtų prižiūrėtos. Organizuojant miestelio šventę seniūnė nedalyvauja. Jos vienintelė šventė – ataskaitinis susirinkimas, kurio metu visada paskaito tą pačią informaciją, kiek išleido pinigų savo algoms, kiek sumokėjo už apšvietimą ar kelias duobes užlopė, ir viskas”, – pridūrė Renata.

Prašo, bet negauna?

„Ir mes norime Rumšiškių plėtros, tačiau mes galime daryti ne tokį postūmį, kaip įsivaizduoja bendruomenė. Mes priklausomi nuo Kaišiadorių rajono savivaldybės ir jos biudžeto. Kiekvieną kartą susitinkame su savivaldybės administracija ir išreiškiame savo poreikius. Savivalda tai įtraukia į strateginius planus, gauna ES finansavimą ir tada skirsto lėšas. Investicinis skyrius pas mus yra įgyvendinęs šešiolika projektų. Iniciatyvos iš seniūnijos yra daug. Sakome, ką reikia įgyvendinti, tik gal bendruomenei atrodo, kad mums trūksta noro. Tačiau mes galime padaryti tik tiek, kiek skiria lėšų savivaldybė, nes esame jos padalinys”, – „Kauno dienai” aiškino Rumšiškių seniūnė.

Ji teigė, kad rengė planą ir prašė savivaldybės daugiau pinigų, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.

„Pasakė, kad biudžetas nesikeis, tai man dabar reikia iš savo sąrašo išbraukti kokius 400 tūkst. eurų. Tada vėl bendruomenė sakys, kad nieko nekovojau, nors mes darome tiek, kiek galime. Tai, kad naktį neįjungtas apšvietimas, taip pat yra to riboto biudžeto dalis. Iš pradžių dar bandžiau per naktį laikyti apšviestas pagrindines gatves, bet sulaukiau gyventojų pasipiktinimo, kad neva tai rūšiuoju žmones ir jie kažkuo išskirtiniai, tad nusprendžiau visoje seniūnijos teritorijoje vienu metu išjungti ir išjungti apšvietimą”, – teisinosi E.Genevičienė.

Užsiminus apie bendruomenės priekaištus dėl fontano,  Rumšiškių seniūnė tikino, kad jis patenka į kultūros centro teritoriją, tad visi įteisinimo procesai esą stringa savivaldybės grandyje. Seniūnė bandė įrodinėti, kad su Rumšiškių bendruomenės nariais jokių konfliktų nėra.

„Man labai gerai sekasi bendradarbiauti, bet nežinau, ar jiems gerai sekasi bendradarbiauti. Aš visada juos kviečiu, sakau, kad dalytumėmės poreikiais, nuostatomis. Atrodo, kad labai draugiškai gyvename, bet po to iškyla kažkokie vėjai, gal įsimaišo politinių aspektų ir tada galvoji, kur čia kas nesusikalba tarpusavyje. Mano paštas visiems atviras, gali bet kada parašyti, kokios problemos, galima ir užeiti, pakalbėti”, – pareiškė Rumšiškių seniūnė ir pridūrė, kad neturinti laiko su vietiniais gyventojais bendrauti socialiniuose tinkluose.

Originalų straipsnį galite perskaityti paspaudę šią nuorodą.