Nakvynės namai priešina bendruomenę?

Apie tai, kad Kaišiadoryse bus nakvynės namų (jei tiksliau, tai didelio jų priestato) statybos, mūsų krašto žmonės žinojo dar praėjusiais metais. Dar vasarą Kaišiadorių valdžios vyrai pritarė, kad šalia dabartinių nakvynės namų, senojoje miesto dalyje prie geležinkelio, būtų statomas daugiau kaip 300 kvadratinių metrų priestatas. Avarinės būklės seną pastatą ruošiamasi nugriauti po penkerių metų. Tačiau aplinkinių gyventojų šie planai nesužavėjo – prasidėjo bruzdesys. Oficiali bendruomenės protestų priežastis – atsisakius priestato statybos būtų išsaugoti 1928 metais sodinti ąžuolai.

„Klausimas, ar tie ąžuolai – trys ar keturi, – kuriuos siekiama išsaugoti, yra kuo nors ypatingi, verti tų 200 tūkst. eurų, o būtent tiek pabrangtų tas projektas, jeigu būtų keičiami sprendimai, ir klausimas, ar tai būtų geriausias šitų lėšų panaudojimas, galbūt geriau tas lėšas, kad ir tuos 200 tūkst. investuoti į infrastruktūrą, pagerinti bendruomenės gyvenimo sąlygas“, – taip pernai leidiniui „15min“ dėl gyventojų protestų teisinosi mūsų rajono meras Vytenis Tomkus.

Dar pernai Kaišiadorių valdžia nutarė, kad projekto nekeis ir statybas planuoja pradėti šiais metais. Jos kainuos per 600 tūkst. eurų, dalį skirs Europos sąjungos fondai, dalį – pati savivaldybė. Ir čia merą galima suprasti – nei ąžuolai, nei šalia esantis senas geležinkelininkų rūsys nėra tarp saugomų paveldo objektų. O ir pats kvartalas prie Geležinkeliečių tako, nors ir turi žavesio, tačiau šiuo metu nėra panašus į naujam gyvenimui prisikeliančią erdvę. Tačiau gyventojų būgštavimus mūsų valdžia galėtų perskaityti bent tarp eilučių.

Panašu, kad ąžuolai ir senasis geležinkelininkų rūsys – tik pretekstas vietos bendruomenės nepasitenkinimui. Toks politkorektiškas nerimo varpelis. Juk nereikia būti genijumi, kad suvoktum, kas aplinkinius gyventojus labiausiai neramina. Tai – nakvynės namų gyventojai. Žiemos pradžioje nakvynės namuose nakvojo apie 10 pastogės neturinčių žmonių, dar 14 gyveno nuolatos. Planuojama, kad pastačius naują pastatą, jame bus įkurti ir savarankiško gyvenimo namai, tad „klientų“ skaičius augs. Aplinkiniai gyventojai baiminasi, kad padaugėjus gyventojų nakvynės namuose, jie nebus saugūs. Tad protestuodami dėl ąžuolų, jie greičiau norėtų pasiteirauti valdžios, kaip bus užtikrinamas saugumas kvartale.

Vietiniai baiminasi, ar išaugus nakvynės namų gyventojų ir lankytojų skaičiui, gali prasidėti „klientų“ migracija pro stotį, į vos kitoje geležinkelio tilto pusėje įsikūrusį naktinį „barą“, kuris garsėja kaip prastą reputaciją turinčių žmogystų susirinkimo vieta. Nors muštynės ir triukšmas prie jo labai dažni, bet valdžiai pritrūksta ryžto valingiems sprendimams. Nes tai vietos socdemų pilkojo kardinolo biznis. Rajonas apie stotį jau dabar darosi nepatrauklus, ganėtinai nesaugus, tad vietinių baimė dėl dar vieno potencialiai rizikingo taško yra suprantama. Taip, rūpestis atsiradusiais užribyje – šiuolaikinio humanizmo, šiuolaikinio pasaulio pagrindas. Niekas nesako, kad nakvynės namų statyti nereikia. Bet apie tai, kaip aplink stotį bus (ar yra) užtikrinamas saugumas, mūsų meras turėtų papasakoti kvartalo žmonėms.