O tarnybos nesiliauja stebinti savo bergždumu

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbiasi atlikusi nepaprastai svarbų ir originalų darbą – parlamento narių išlaidas, susijusias su parlamentine veikla, bei gyvenamųjų patalpų Seimo viešbutyje suteikimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Šis tas pasigyrime, kurį talpinu bemaž netaisytą, yra keisto.

Anot iškilmingo pranešimo spaudai, nustatyta (oho, koks sunkus darbas!), kad teisinis reguliavimas sudaro galimybes lėšas parlamentinės veiklos išlaidoms kompensuoti šios veiklos tinkamai nevykdant. Atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą tvarka ne visuomet, kaip pabrėžia atradusi STT, sudaro galimybę įvertinti, ar patirtos išlaidos naudojamos parlamentinei veiklai vykdyti.

Nenoriu STT savęs ir savo atradimų aukštinimo teksto labai stipriai plėšyti gabalais, tad visas likę sau ditirambas, patalpintas į kabutes, neliečiamas

STT korupcijos prevencijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad skirtingai nei Seimo nario atlyginimas, kuris parlamentarui be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių mažinamas vienu trečdaliu, lėšos parlamentinėms išlaidoms mokamos nepertraukiamai, nepriklausomai nuo Seimo nario veiklos intensyvumo, dalyvavimo ar nedalyvavimo komisijų ar komitetų posėdžiuose statistikos, kt.

STT vertinimu, kai kurios parlamentinės išlaidos reglamentuotos pernelyg abstrakčiai, dėl to gali būti įvairiai interpretuojamos ir nepagrindžiamos. Pavyzdžiui, teisės aktai nedetalizuoja Seimo nario nuomojamo biuro patalpai keliamų reikalavimų, nėra apibrėžtas pašto prekių sąvokos turinys. Seimo kanceliarijos skelbiamoje ataskaitoje apie Seimo narių 2023 m. sausio–kovo mėn. išlaidas, susijusias su parlamentine veikla, pašto prekių ir paslaugų išlaidos detaliai neatsispindi.

Analizuoti teisės aktai galimai tinkamai neužtikrina interesų konfliktų prevencijos įsigyjant prekes ar paslaugas iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Nustatyta, kad  kompiuterinės technikos, programinės įrangos, biuro įrangos, biuro patalpų nuomos ar kitas parlamentinei veiklai reikalingos sutartys negali būti sudaromos su Seimo nariui artimais asmenimis ir su jais susijusiais juridiniais asmenimis, tačiau tais atvejais, kai dėl paslaugų ir prekių įsigijimo sutartys nesudaromos, o jos yra perkamos, minėto ribojimo teisės aktai nenustato.

Atsižvelgdama į tai, STT siūlo apibrėžti parlamentinės veiklos sąvoką ir jai būtinų ir atlygintinų išlaidų turinį įstatymo lygmens teisės akte, taip pat tikslinti Parlamentinių išlaidų aprašo nuostatas, susijusias su parlamentinei veiklai skirtų išlaidų panaudojimo kontrole. Pavyzdžiui, norint gauti lėšas parlamentinei veiklai, kiekvienas Seimo narys savo vardu atidaro banko sąskaitą – STT siūlo įtvirtinti pareigą Seimo nariui už patiriamas parlamentines išlaidas atsiskaityti tik ta mokėjimo kortele ar iš su ja susietos banko sąskaitos.

STT atkreipia dėmesį, kad teisinis reguliavimas nenumato ribojimų dėl parlamentinių lėšų naudojimo rinkimų periodu, todėl kai kurios išlaidos gali turėti ir paslėptos politinės reklamos požymių, tačiau, skirtingai nei politinė reklama, nėra atskirai žymimos, tokiu būdu mokesčių mokėtojams nesuteikiama galimybė žinoti apie jų lėšų naudojimą parlamentarų viešiesiems ryšiams.

Be to, atlikus antikorupcinį vertinimą, įžvelgta rizikų dėl gyvenamųjų patalpų Seimo viešbutyje naudojimo – teisės aktai sudaro galimybę jas interpretuoti ne visuomet pagrįstai suteikiant galimybę nemokamai apsigyventi Seimo viešbutyje. Taip pat teisės aktuose nereglamentuota butų Seimo viešbutyje naudojimo pagal paskirtį kontrolės tvarka ir už šią funkciją atsakingi subjektai.

STT antikorupcinio vertinimo išvadą pateikė Seimo Valdybai ir kanceliarijai, siūlydama svarstyti teisinio reglamentavimo tobulinimo galimybę.”

***

Dabar išsakau savo asmeninę nuomonę apie šią … niektauzą. Keista, kad įstaiga, kurios viena pagrindinių funkcijų yra korupcijos prevencija, tik dabar atranda ameriką (ne tą, kur 1492 metais užkluo esant Kolumbas ir jo sekėjai. )Paskaičiavus STT gaunamą finansavimą ir veiklos efektyvumą, nuolatinius skandalus, į kuriuos įsivelia jos pareigūnai, reikėtų pripažinti, kad ši institucija nepasiteisino ir ją likvidavus nelabai kas pasigestų.

Prezidentės Grybauskaitės valdymo metais STT buvo sukompromituota, tapo neparankių politikų, tarnautojų, verslininkų sudorojimo įrankiu prisidengiant šventa kova su korupcija. Paklusnių STT vadovų skyrimas, įžvelgiant nepotizmo požymius kai kuriuose paskyrimuose (pavyzdys – prezidentės ilgametės patarėjos, teigiama, kad ir asmeninės draugės, dukra (Kazėnaitė), dar būdama Riomerio universiteto studente, tampa prezidentės patarėjų komandos dalimi, o paskui, trumpai pašildžiusi vieno iš STT padalinių vadovės kėdę, prezidentės buvo paskirta STT direktoriaus pavaduotoja.

Taip paskirti vadovai aplink save suburia atitinkamas komandas, „ne savi”, protingesni už nuleistą vadovą pavaldiniai palieka tarnybą. Ratas užsidaro, ir po dešimtmečių darbo, STT paskelbia jau net ne bukulaurų, kaip dabar mėgstama sakyti, o aštuntos klasės lygio opusėlį apie parlamentinių lėšų panaudojimą ir siūlo priemones, kurios dar labiau didina biurokratiją (pvz., lėšos būtų pervedamos į specialią kažkurio banko sąskaitą (kurio?, kokie pasirinkimo kriterijai?).

Metas pripažinti, kad už parlamentaro atlyginimą norinčių dirbti nėra daug. Tai ir prisiduriama „iš pašto” išlaidų. Padėjėjai du arba trys – ar neužtenka Seimo nariui vieno padėjėjo? Pažiūrėkite kas ten įdarbinti ir ar tikrai pluša paties parlamentaro, o ne jo atstovaujamos partijos naudai. Etatai yra partijų ir koalicijų derybų objektas.

Tiesą sakant, valstybės gyvulių ūkis prasideda ten. Sakyčiau, kad daug taupiau būtų, jeigu suskaičiavus vienos parlamentinių išlaidų dienos kaštus, jie būtų išmokami parlamentarui. Už nelankytas dienas nemokėti. Sutvarkyti padėjėjų atlyginimus, palikti po vieną realiai dirbantį. Seimo bendrabutis jau seniai ne bendrabutis (prabangos ten aišku nėra), o kai kurių nuolatinių parlamentarų ir jų vaikų gyvenama vieta Vilniaus centre.

Taigi, reikia visą parlamento darbo, atlyginimų, parlamentinės veiklos, o gal ir viso viešojo sektoriaus finansavimo klausimą spręsti kompleksiškai, o ne atradinėti dešimtmečiais visiems matomas amerikas.