Oro uostą statys virš žydų šaudynių vietų?
Nerimstant diskusijoms dėl oro uosto idėjos Kaišiadorių rajone, savo nuomonę išsako ir istorikai. Pasirodo, planuojamo pakilimo tako vietoje galimai yra Antrojo pasaulinio karo metais sušaudytų žydų kapavietė. Su „Kaišiadorių žinių“ skaitytojais dalinamės istoriko Rolando Gustaičio skelbiamais liudijimais. Žemiau pateikiame tekstą, kurį istorikas praėjusios savaitės pabaigoje paskelbė FB tinkle.
————————————————————————————————————-
Planuojamo statyti tarptautinio oro uosto teritorijoje, Korsakų miško pakraštyje (Cineikių k., Žaslių sen., Kaišiadorių r.) yra galimai žydų sušaudymo ir palaikų užkasimo vieta. Pateikiu 2001 m. užrašytą liudijimą, savo 2001 m. ir 2020 m. darytas nuotraukas, taip pat palydovinę nuotrauką iš Apple Maps, straipsnio kopiją. Istorija tokia. 2000 m. lapkričio 21 d. Kaišiadorių rajono laikraštyje „Atspindžiai“ buvo pradėti skelbti Žaslių gyventojų Pranutės Bartkevičiūtės ir Stasės Vasiliauskienės prisiminimai apie Žaslių miestelio žydus, kuriuos užrašė bibliotekininkė Stasė Ratkevičienė. 2000 m. gruodžio 12 d. paskelbtame prisiminimų tęsinyje atkreipiau dėmesi į vieną epizodą su man iki tol nežinota žydų žudynių vieta (straipsnyje pažymėjau markeriu). Sulaukęs kitų metų pavasario, su Neringa nuvykome į Žaslius, susitikome su S. Vasiliauskiene ir paprašėme jos parodyti tą pasakojime minimą vietą. Toliau pateikiu tą dieną padarytų savo užrašų fragmentą:
„Pateikėja – Stasė Vasiliauskienė, g. 1928 m. gegužės 18 d. Gimė ir gyvena Žasliuose. Užrašė Kaišiadorių muziejaus muziejininkas Rolandas Gustaitis ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa Latvytė-Gustaitienė 2001 m. balandžio mėn.
„Buvo sušaudyti trys žydai – viena moteris ir du vyrai. Apie tai labai plačiai kalbėjo žmonės. Sakė, kad buvo riksmas, šauksmas, verksmas. Apie sušaudymą gerai atsiminė Dubickienė, gyvenusi Cineikių kaime, gal per 100 metrų nuo sušaudymo ir užkasimo vietos. Ji mirė prieš metus. Gal pas ją ir kastuvą ėjo skolintis? Sprendžiant pagal užkastos duobės žymes, ji buvo ilga ir plati. Tikriausiai visi buvo užkasti vienoje duobėje. Prie tos vietos dažnai ateidavo pati pateikėja, kai vėliau eidavo į mišką uogauti ar grybauti. Tuo metu kiti žydai dar buvo Žasliuose. Moterį vadimo Nechamka, ji nešiojo vyriškus drabužius. Ji kažką blogai kalbėjo apie vokiečius. Pirmiausia šaudė tuos žydus, kuriems nepatiko vokiečiai. Ji buvo lygtai Žaslių žydo Dovydko giminaitė. Dovydkas dirbo gaisrinėje. Dovydko mama buvo siuvėja ir siuvo maišus žydų laidotuvėms. Jos mažas namelis stovėjo tarp Jankauskų ir Šlovaitės (?). Dabar to namo nėra. Tuos žydus per miestelį dienos metu, po pietų, vedė keturi vyrai – du priekyje ir du gale. Jų šautuvų pateikėja nepastebėjo“. Dėl pateikėjos Stasės Vasiliauskienės liudijimo patikimumo. Jos atsiminimais apie Žaslių žydus aš rėmiausi rašydamas dvi knygas: „Kaišiadorių regiono žydai“ (Kaišiadorys, 2006) ir „Jews of the Kaišiadorys Region of Lithuania“ (Bergenfield, N. J: Avotaynu, 2010 m.), taip pat rengdamas Kaišiadorių regiono žydams skirtą parodą. Vasiliauskienės atsiminimuose minimus faktus apie Žaslių žydus, kiek tai buvo įmanoma, patvirtindavo archyviniai šaltiniai, kitų žmonių pasakojimai. Noriu pridurti, kad archyvuose apie šį galimai žydų žudynių epizodą man nepavyko rasti medžiagos.
Po ketverių metų, 2005 m. rugsėjo mėn., aš patikrinau tą vietą su metalo detektoriumi. Su juo, truputį pakasęs, radau man nežinomo šaunamojo ginklo tipo iššautos tūtelės fragmentą (pridedu nuotrauką). Suprantama, daugiau toje vietoje metalo detektoriaus nenaudojau ir nekasinėjau.
Iš istoriko R. Gustaičio FB įrašo
Bet kiek reikia turėt ciniškumo, kiek reikia nužmogėti, kad atimt iš žmonių namus, žemės, sunaikinti kapinės, kuriose ilsisi Lietuvos partizanai, išniekinti žydų genocido vietą, sunaikinti gamtą ir t. t. vien tam, kad papildytūm ir taip netuščias savo kišenės. Negi tiek meras V. Tomkus, tiek administracijos direktorius M. Nasevičius tiek nužmogėjo, gal jie sielas pardavė velniui?
Juokingai durni komentarai.Matomai, kai dievulis dalino protelį stovintiems eilėje, ten pačios nebuvo.
Juozai, tu kiek klasių baigęs? Jei būtūm baigęs bent vidurinę, tai žinotūm, kad Dievas rašosi iš didžiosios raidės. Kad nežinai tokio elementaraus dalyko, tai tikriausiai ir pačiam Dievulis protelio pagailėjo.
Kad Juozas durnas galima spręst ir iš to, kad tiki mistinio oro uosto pasakom ir rajono valdžios sąžiningumu.
Tai, kad Juizulus ne tik nežino kokie žodžiai rašomi iš didžiosios raidės, bet ir su skirybos ženklais jam prastai, nesusigaudo kur dedamas kablelis. Tai gal galima daryt išvadą, kad Juozas yra visiškas dundukas? Va tokie asilai ir išrenka konservatorius į valdžią.
Jeigu, vis dėl to, nusavintose žemėse, ant kapų ar žudymo vietų bus pastatytas oro uostas, tai kažkaip nejauku bus iš to oro uosto ir skristi. Beje, dauguma žmonių yra prieštaringi ir sužinoję, kad lėktuvai kyla ar leidžiasi ant žmonių kaulų, tai abejoju ar rizikuos skristi. O ar nemanote, kad nusavintų žemių savininkai neprakeiks to oro uosto?
Iš straipsnio matosi, kad muziejininkas-istorikas tiksliai žino aukų užkasimo vietą. Todėl svarstant bendrojo plano pristatymą gali parodyti konkrečią vietą ir ten pakilimo takas ar kiti statiniai nebus projektuojami. Gal būt muziejus gali imtis iniciatyvos ir šią vietą pažymėti ir tinkamai sutvarkyti.
O ar muziejininko darbas tvarkyti rajono lankytinas ar įsimintinas vietas, ar tai ne rajono valdžios darbas? Jei muziejininkas-istorikas darys ne savo, o valdžios darbus tai ką darys meras su administracijos direktoriumi, gal smaukys?
Smaukymo čempionui Skirmantui – šio muziejaus steigėja yra rajono taryba. Muziejaus pagrindinis finansavimo šaltinis-rajono biudžeto lėšos. Muziejus už atliktus darbus atsiskaito tarybai.
O gal pačiame oro uoste ant pakilimo takų galima būtų įamžinti mirusių prisiminimą? Na tarkim ant pakilimo tako surašyti mirusiųjų vardus, ar šalia pakilimo tako pastatyti kryžių su mirusiųjų inicialais ir ant pačio oro uosto pakabinti iškabą „Ilsėkitės ramybėje” ar „Amžiną atilsį”.
O ko stebitės, negi dar nesupratote, kad tiek merui V. Tomkui, tiek administracijos direktoriui M. Nasevičiui nėra nieko švento išskyrus pinigus?
O kas gali geriau žinoti savo krašto tikrą istoriją nei to krašto vietiniai gyventojai? Net neabejoju, kad tos kaimo babytės nupasakoja tikrą istoriją, o ne tokią, kuri reikalinga valdininkams.
Ar jums yra skirtumas, kas kaimo babytes apklausinėja? Ar nuo to keičiasi informacijos vertė?:-)
Nesikeičia, tiesiog paskaičiusi skambią antraštę, pamaniau, kad ten tūkstančiai žmonių vienoje vietoje sušaudyti ir palaidoti, o pasirodo, jog apklausus 2 babytes, paaiškėjo, kad 3 žmogeliai…
O tai trys gyvybės nėra nieko vertos?
Tokių vietų Lietuvoje tūkstančiai..
O istorikas ir muziejininkas čia vienas ir tas pats? Ar šiaip mėgėjas dabar kaimo babytes apklausinėja?
Statant namus, kasant griovius, tiesiant vamzdynus, atliekant kitus žemės kasimo darbus randama įvairių dalykų, tame tarpe ir laidojimo vietų. Žydų tautybės Lietuvos piliečių likimas (beje ir visų Europos žydų) žiaurus. Keista, kad muziejininkai, nustatę žudynių vietą nesiėmė nieko, kad ši vieta būtų ištirta ir įamžinta. Taip prarandame savo istoriją. Matosi jog metamos visos jėgos, kad tik neatsirastų bendrajame plane vieta investicijoms galimam aerouostui. Istorikams patarčiau nesėdėti, o eiti tirti ir įrodyti savo teiginių teisingumą.
Liudijimas buvo paskelbtas 2000 m. gruodžio 12 d. Kaišiadorių rajono laikraštyje „Atspindžiai”. Taigi, kiekvienas savęs paklauskite – kur buvote jūs?
Taigi, kur buvote jūs, Juozai, Petrai, Antanai?:-)
Aš buvau ten, kur nebuvo laikraščio ,,Atspindžiai”.