Prof. V. Radžvilas: apie stalinietiškos meilės sindromą ir koalicijos sutartį

Lietuva išsirinko naują parlamentą. Kitokį, su jaunatviškais lyderiais ir energingą. Tačiau ar novatoriškumas nepakiš kojos pagrindinėms vertybėms? Tokiais nuogąstavimais dalinasi prof. dr. Vytautas Radžvilas. Tai specifinė įžvalga, kurioje politinės perspektyvos vertinamos ganėtinai savitu kampu. Tai pastebėjimai apie vertybines didžiosios politikos tendencijų grėsmes. Ir šiomis prof. dr. V. Radžvilo įžvalgomis dalinamės su „Kaišiadorių žinių“ skaitytojais.

____________________________________________________________________________________________________________________________


Jeigu bus įgyvendinta valdžią netrukus perimsiančių partijų koalicijos sutartis, Lietuvos likimas bus išspręstas visam laikui. Jos paprasčiausiai neliks. Sutarties sąlygas iš anksto paskelbė Laisvės partija – pagal „europinius standartus“ pertvarkyta ir pritaikyta veikti šių dienų sąlygomis M. Burokevičiaus LKP/TSKP įpėdinė.

Ši partija tvirtai pasiryžusi nenukrypstamai siekti „globalios Lietuvos“ strategijoje iškelto tikslo – sunaikinti lietuvių tautą ir valstybę. Tai – Lietuvos duobkasių partija, kuriai įkarščio ir nuožmumo, kuriant „Lietuvą be lietuvių“, o iš tikrųjų – Lietuvą be krikščionybės, prigimtinės šeimos, tautos ir valstybės – galėtų pavydėti net A. Sniečkaus ir M. Burokevičiaus gvardija.

Tačiau svarbiausia ir tragiškiausia yra tai, kad šios partijos iškeltas sąlygas klusniai priėmė TS-LKD – skaičiumi, bet ne politiniu stuburu stipriausia koalicijos jėga. Ši kapituliacija – absoliuti Lietuvos ir Kovo 11-osios valstybės idealų išdavystė.
Pagrindinė ją lėmusi priežastis – fanatiški ir nemąstantys, partijos vedlius labiau už Lietuvą mylintys ir pasiruošę iš tos begalinės meilės ją paaukoti ir net pražudyti aklai ištikimi jų gerbėjai. Dauguma jų puikiai supranta, kuo virto kadaise iš tiesų buvusi patriotiška partija. Bet iracionali ir akla meilė nugali protą, sąžinę ir atsakomybės už Tautą ir Valstybę jausmą.

Juos persekioja stalinietiškos meilės sindromas. Galima šių dienų Stalino garbstytojams kiauras dienas pasakoti apie jo padarytus nusikaltimus, rodyti krūvas nuotraukų ar dokumentinių filmų kadrus su šiurpiais kalėjimų ir konclagerių vaizdais ar kalnais žvėriškai nukankintų ir nužudytų aukų. Šie vis tiek kartos, kad „tautų vadas“ buvo geras, išmintingas ir niekada neklydo.
TS-LKD vedliai yra seniai perpratę šį ištikimuosius apnikusį sindromą ir jo atveriamas neįtikėtinas galimybes manipuliuoti savo partiečiais ir rinkėjais. Jie supranta, kad gali sau leisti daryti viską. Žino, kad jų šalininkai balsuotų ir tuo atveju, jeigu jie pasirašytų net „sąjunginės valstybės“ sutartį su pačiu V. Putinu – pasakytų sau, kad vedliai geriau žino, ko reikia ir kas naudinga Lietuvai.

Koalicijos sutartis ir ištikimųjų TS-LKD „patriotų“ aklas pritarimas jai (atsižadėjimų nematėme) nepalieka jokių abejonių, kad šie „patriotai“ jau tapo mirtina grėsme Lietuvai. Valstybės praradimas — tokia gali būti stalinietiškos meilės sindromo, be kurio tokia koalicijos sutartis būtų paprasčiausiai neįsivaizduojama, politinė ir istorinė kaina.

prof. dr. Vytautas Radžvilas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *