Redaktoriaus žodis: Kaišiadorys turi savo politinę valkatą?
Lakstymai po partijas ir migracijos nuo nacio iki komunisto – pasaulinis reiškinys. O pasauliniai reiškiniai turi ir periferines, provincialias formas. Kaišiadorių rajonas – galbūt jokia išimtis.
Žinoma, kad rajone, po skandalingo pasitraukimo iš Pravieniškių kalėjimo šulų, pluša tūlas Virginijus Ceslevičius – laikinai iškilus vietvaldos politikas. Vietiniai jį švelniai tituluoja „Cysla“. Jis nei daug, nei mažai – Tarybos narys. Ėjo jis į politines aukštumas kaip karštas mero, konservatoriaus Vytenio Tomkaus bei jo svitos oponentas. Balotiravosi, tiesa, nuo Žaliųjų partijos, kuri buvo gera priekaba niekam nereikalingiems politikieriams. Partijos tos iš esmės nelabai ir esama, tačiau paprasčiau būti formaliai partiniu, negu asmeniškai rinktis parašus išsikelti nepriklausomu kandidatu. Prasmukti tarybon, su vietinių draugų ir aktyvistų pagalba, pavyko. Jojant ant mero ir jo politikos kritikos žirgo.
Šiandien šis rimtas ir rūstus iš jėgos struktūrų į politiką emigravęs dėdė (tokių politikoje daugėja) jau rajono merą remiančioje valdančiojoje koalicijoje. Ir, atsitik tu man taip, pakeitęs orientaciją gavo dar vienas atsakingas pareigas savivaldybei pavaldžioje struktūroje.
Nūnai jis jau ir Socialinės rūpybos centro direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams. Paprastai tariant, kaip pamena bent mano kartos žmonės – sovietinis ūkvedys. Čia lemputę įsukti, čia spintas panešioti, čia kanalizaciją pavalyti, čia valdiškų gėrybių sandėlį atrakinti. Veikla nelabai intelektuali, bet reikalinga ir pačiam gali būti naudinga – kur ūkis, ten kažkas ir prie rankelių gali prilipti. Kaip bebūtų, bet šis postas buvusiam Pravieniškių kalėjimo tūzui nukrito į letenėles bemaž tuo pat metu, kai jis ėmė ir pamilo merą V. Tomkų. Kurio meilė kuriam brangiau kainuoja – jie lai aiškinasi privačiai. Politinė meilė už postą yra gal ir ne kriminalinis nusikaltimas (dar aiškinsimės), bet gali būti pakankama priežastis rinkėjams atleisti politiką iš darbo. Ar vieną, ar abu – rinkimai parodys.
Manytina, kad kalėjimo šefas, tapęs soc. tarnybos „zavchozu“ , išskris pirmas ir didelio politinio gedulo nevyks. Vyskupo Teofilio Matulionio aikštėje nesirinks gausi palaikytojų minia su krištolinėmis ašaromis ir ugningais transparantais. Juk bent jau kol kas, kaip redakcijai signalizuoja jo buvo draugai ir bendražygiai, nepadėjo jis jiems irgi šiltai įsitaisyti. Kai kurie net skundžiasi, kad padėjo juos valdžiai pavolioti. Na bent jau žmonės taip jaučiasi – išnaudoti ir apmauti.
Visa tai, aišku, dar reiks patikrinti – nuo Kauno boulingo baliaus su priedeliais ir toliau sekusio lokalaus detektyvo iki ponios Kazėnienės medžiagos. Laukia serialas.
To be cointinued.
P.S. Niekada, aišku, nedera nusiminti. Prostitucija, taip pat ir politinė, turi savo kainą. O politiniai lavonai, nors ir dar vaikštą, turi savo paskirtį. Galės dirbti kapinių sargais.
Tomas Čyvas, redaktorius