Savivaldos rinkimai, kaip nacionalinės politikos veidrodis

Po aštuonių metų pertraukos Kaišiadorys turi naują merą – dvi kadencijas meru buvęs konservatorius Vytenis Tomkus savo kabinetą ir rajono vairą užleidžia liberalui Šarūnui Čėsnai. Sveikiname Šarūną – jo laukia nauji iššūkiai. Na o vertindami rinkimų, ypač antrojo turo rezultatus, galime pastebėti, kad situacija Kaišiadoryse iliustruoja visos Lietuvos tendencijas.

Kaišiadorių rajone Š. Čėsnos pergalė antrame rinkimų ture buvo itin solidi. Vietos kontekste galima būtų sakyti, kad šiokia tokia dalis balsuotojų čia savo balsą atidavė net ne už liberalų kandidatą, o balsavo prieš konservatorių Vytenį Tomkų. Tačiau TS-LKD kandidatams kukliai sekėsi ir visoje Lietuvoje. Taip, konservatoriai gavo nemenką prizą – Vilnių. Tačiau po savivaldos rinkimų visoje Lietuvoje iš TS-LKD turėtų 11-os merų liko tik 5.

Tad savivaldos rinkimus galima vertinti kaip pavojaus skambutį TS-LKD stovyklai. Ir tam įtakos turėjo visos nacionalinės politikos problemos šiai politinei jėgai dirbant valdančiųjų koalicijoje. Malkų priskaldyta daug – akivaizdi arogancija (tipinė TS-LKD tapus dauguma), pataikavimas partneriams iš jau mirštančios Laisvės partijos, kai paminamos klasikinės konservatorių vertybės, verslą suerzinusi radikali pozicija dėl santykių su Kinija bei reputaciniai skandalai dėl partijos narių įtarimų pedofilija. Kuklus, bet labai iliustratyvus paskutinis štrichas – likus kelioms dienoms iki savivaldos rinkimų antrojo turo premjerė vakare, bene degustuodama vaisvandenius, FB rašinėja nesąmones apie fekalijas savo vertybinei oponentei Širinskienei.

Po TS-LKD patirtos nesėkmės regionuose pasigirdo svarstymų, kad atsakomybę dėl tokių rezultatų turėtų prisiimti ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Visgi net keliose spaudos konferencijose po savivaldos rinkimų dalyvavę konservatoriai teigė tokio poreikio nematantys. Tad šiame kontekste atsiranda rizikos, kad net ir vertybiniai partijos nariai gali pradėti svarstyti galimybes, bandyti persėsti iš “Titaniko” į patikimesnį politinį laivą, nelaukiant to, kas bus po pusantrų metų.