Sinagogos rekonstrukcija. Rinkimų reklamos kaina
Apie Žiežmarių sinagogos prikėlimą naujam gyvenimui viešoje erdvėje buvo kalbama ne vienus metus. Nuo 1980 metų ji nenaudojama ir, nors yra įtraukta į Europos Tarybos inicijuotą programą „Europos žydų paveldo kelias“ kaip turinti ypatingą vertę, ji po truputį nyko. Dar 2013 metais Žiežmariuose įvyko susitikimas, skirtas aptarti medinės Žiežmarių sinagogos ateitį, panaudojimo galimybes. Jame dalyvavo Kultūros paveldo departamento, Lietuvos žydų bendruomenės, Kultūros ministerijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės, Žiežmarių kultūros centro ir bendruomenės atstovai. Tuomet buvo aptartas sinagogos perleidimas Kaišiadorių savivaldybės žinion, kas vėliau buvo ir padaryta – panaudos sutartis sudaryta 99 metų laikotarpiui.
Viskas labai šaunu, rūpestis paveldo objektais – sveikintinas pavyzdys. Tiesa, šiuo atveju atsiranda tikimybė, kad sinagogos prikėlimo naujam gyvenimui idėja pasitarnavo ir kaip Seimo rinkimų kompanijos dalis. Kas galėtų paneigti, kaip sakydavo dešiniųjų patriarchas. Na, bet apie viską iš eilės. Pernai prieš rinkimus apie Žiežmarių sinagogą nemažai šnekėjo konservatorių kandidatas Mantas Adomėnas. Problema aktuali ir svarbi, tačiau lieka neaišku, kodėl griūvantis kultūros ir architektūros paminklas – medinė Žiežmarių sinagoga – nekėlė politikų ir kitų įtakingų „gelbėtojų“ susidomėjimo iki pat 2016 m. Nesinorėtų tuo tikėti, tačiau panašu, kad politikams rūpėjo ne kritinė paveldo objekto būklė, o galimybė susikrauti papildomo politinio kapitalo ir galimybė įsisavinti finansinius srautus. Per rinkimų agitacijos laidą kandidatas pasigyrė, kad jis „paskatino merą imtis jos (sinagogos – aut. past.) restauravimo“. „Paskatintas“ meras taip pat staiga prisiminė, kad Žiežmariuose griūna pasaulinės reikšmės architektūros objektas, suderino su koalicijos partneriais ir štai 2016 m. birželio 30 Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl pritarimo projektui „Žiežmarių sinagogos išsaugojimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ bei įsipareigojo projekto įgyvendinimui skirti papildomai lėšų – padengti ne mažiau 15 proc. projekto išlaidų. Kiek tai kainuos mūsų rajonui?
Sinagogos idėją tarsi buldozeriu stūmė socialdemokratiškasis branduolys su savo šešėliniu lyderiu Algimantu Radvila ir jo raudonosios kompanijos įtakojamu konservatorių meru Vyteniu Tomkumi priešakyje. Tuo tarpu paaiškinimai, kad atstatyta sinagoga pritrauks minias turistų, kurie „Žiežmariuose paliks savo pinigus“, skamba laibai jau utopiškai. Tokie svaičiojimai primena didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio prakalbą Vasiūkų miestelio gyventojams: duokit savo pinigus, o aš paversiu jūsų miestuką klestinčia pasauline šachmatų sostine, su moderniais pastatais, viešbučiais, restoranais, fontanais…
Kodėl politikų rūpesčio nenusipelnė Žiežmario centras menantis XV a.? Kodėl valstybinės reikšmės objektų rekonstrukcija tampa savivaldybės našta? Ar neatsitiks taip, kad rajono lėšos bus sukištos į projektą, kurio galutinis produktas, t. y. rekonstruota sinagoga, taps vienos iš tautinių mažumų nuosavybė? Politikai atsakymo į šiuo klausimus nepateikia: prisidengiama kilniu pasaulinės vertybės gelbėjimo tikslu, kuris kaip tikėtina, pasirinktas kaip labai patogia širma politinėms ir finansinėms machinacijoms. Na o svarbiausia, už rinkiminius šūkius ir politikų savireklamos tikslais sukeltą šaršalą mokėti turėsime visi mes.
Pastebėjau, kad merui rūpi tik europiniai pinigai, viską gali sunaikinti, kad tik brangesnis projektas būtų. Verst tokį merą reikia.