Širdžių medžioklei prasidėjus: Kaišiadorių apaštalai ar pragaro katilo prižiūrėtojai? (video)
Pradžiai – apie politinę situaciją. Savivaldos rinkimuose išsirikiavo plataus spektro įvairiausių politinių partijų kandidatų eilė. Kaišiadoriečių dešimtukas, kiek didesnis nei šalies vidurkis, gerai atspindi pasirinkimo iliuziją. Iš pirmo žvilgsnio pasirinkti lengva tiek klasikinių kairės – dešinės orientacijų gerbėjams, tiek vertybes dėliojantiems tarp tradicijų ir didesnių piliečių laisvių. Atslūgus politinių komitetų mados bangai, regis, asmenybių žavesys turėtų užleisti vietą programų nuostatoms. Tačiau, ar tikrai demokratija tokia, kaip aprašoma politologijos vadovėliuose? Ar rinkėjai į apylinkes eis su argumentais ar bent širdies balsu, ar visgi teks mesti monetą pasirenkant pilkesnį velnią iš katilo prižiūrėtojų rato?
Lietuvos politinė sistema taip jau susiformavo, kad istoriškai turime dviejų polių partijų dominavimą. Socialdemokratai ir konservatoriai, nors kartais ir užleidžia pozicijas politikos naujokams, tačiau nesunkiai jas susigrąžina, išsaugo savo ištikimą elektoratą ir pasikeisdami lyderystę įtvirtina vadovaujančių pozicijų iškovojimu.
Kaišiadorių konservatoriai į rinkimus žengia su šūkiu apie norą toliau tęsti darbus. Polėkiai rimti, galima sakyti net avantiūristiniai – nes avantiūrizmo tokiems darbams tikrai reikia. Prisiminkime, kaip Žiežmarių apylinkėse konservatorių mero iniciatyva buvo sutvarkytas keliukas prie žvyro karjero, kad karjerą naudojančios Kauno bendrovės sunkvežimiai neklimptų. Beje, žvyrą iš šio karjero išveža į kitus rajonus, jį eksploatuojanti bendrovė mokesčius moka laikinosios sostinės gerbūviui, mūsiškis rajonas iš to naudos negauna jokios naudos. Tuo tarpu kitą keliuką, kuris socialiai remtinus žmones jungė su pasauliu, planuojant būsimos LEZ teritoriją, vietiniai valdantieji be jokių sentimentų panaikino. Ir dar pasižadėjo įmerkti 800 tūkst. savivaldybės eurų į privatų sklypą. O kur dar viešieji pirkimai, visokie projektai, kuriuos įgyvendinant sumos gali ir padvigubėti. Tad avantiūrizmo polėkiuose tęsti darbus tikrai daug. Ko vertas pasyvumas elektros ir maisto kainoms mušant lubas bei Lietuvą supurtęs karštas ir parlamentinis pedofilijos skandalas? Konservatorių arogantiška laikysena, išsisukinėjimas iš kebliausios situacijos, aplinkinių jėgų kaltinimas, vengimas prisiimti asmeninę atsakomybę, o kartais ir šventas melas jau seniai tapo šios politinės jėgos vizitine kortele. Gal tokiame kontekste išvis derėjo atsisakyti dalyvavimo šiuose rinkimuose?
Socialdemokratai po nesuskaičiuojamų kartų jungimosi (ką darė ir konservatoriai) ir vienų triukšmingų skyrybų išbarstė dalį tapatybės. Nauji lyderiai iš senosios gvardijos trečios eilės, o jaunieji socialdemokratai greičiau sulauks išankstinės pensijos, nei sužibės politinėje padangėje. Tačiau ištikimybė raudonai koridos spalvai mūsų pilkoje padangėje visuomet neša teisingumo viltį. Tačiau Kaišiadoryse aiškaus atsakymo nesigirdi, o prognozės su galais į vandenį. Nes problema čia – kažkada teistas vietinis lyderis su prieštaringa reputacija.
Kaišiadorių rajonas unikalus ir tuo, kad liberalai čia gaudavo daug vietų savivaldybės taryboje. Populiarūs sostinėje ir uostamiestyje, jie tik vos keliuose rajonuose pasiekdavo mero kėdę. O Kaišiadoryse visuomet būdavo kitaip. Dabar plačiai besišypsantys vietos liberalai neša teisiamos partijos vėliava. Taip pat Kaišiadorių rinkėjams keistokai turėtų pasirodyti ir labai jau liberalios liberalų nuostatos – gal koalicinė pareiga, o gal ir nuoširdus tikėjimas liberalams taip praplėtė akiratį, kad Seime jie teikė įstatymą, kuris norma paverstų dviejų vyrų šeimą. Vargu ar patiks tai bendrastatistiniam kaišiadoriečiui. Tai, beje, viena iš temų diskusijai su Kaišiadorių bendruomene antruose kandidatų debatuose.
Partijų šūkiai (programinių siekių santraukos) panašūs vienas į kitą, nieko bendro neturintys su Kaišiadorių rajono aktualijomis. Rašyti Vilniuje arba Kaune, geriausiu atveju, apsisprendimui nenaudingi. Pirmieji “debatai” taip pat daugiau nutyli, nei pasako. Nes debatuose be konstruktyvumo dar buvo ir cirko elementų. Tiesa, ne „Cirque du Soleil“ lygio, bet to klajojančio balagano formato, kuris širdyje vėliau palieka tik mažą kartėlį. Taigi, dabar apžvelkime visų kandidatų į Kaišiadorių rajono merus personas.
Kandidatų rikiuotė
Kandidatų rikiuotę per debatus pradėjo dabartinis savivaldybės meras, konservatorius Vytenis Tomkus. Kandidatas tikrai stiprus. Viešojo kalbėjimo įgūdžiai tokie, kad kad gali rimtai atrodyti kalbėdamas apie visišką nieką. Valdingas autokratas, per tarybos posėdžius sugeba nutildyti visus. Tačiau pagrindinis jo arkliukas – investiciniai projektai. Neretai paslaptingi. Tačiau visuomet būtinai brangūs. Dar prieš V. Tomkui stojant prie rajono vairo, Kaišiadorių rajono savivaldybės skola buvo tik 87 tūkst. Eur. Dabar – milijonai. Investiciniuose projektuose dabartinis meras žaidžia savitus žaidimus. Kai pagarsėjusiai “Autokaustai” Kaišiadorių pašonėje prireikia karjero, savivaldybė pati sutvarko kelią. Tuo tarpu formuojant sklypą būsimai LEZ ne tik atiduoda žemę privačiai bendrovei prisižadėjęs į sklypą investuoti 800 tūkst. mūsų savivaldybės eurų, be to be kelio palieka socialiai remtiną šeimą.
Greta pono Vytenio per debatus sėdėjo kita ryški persona – socialdemokratas Algimantas Radvila. Sėkmingas verslininkas, savireklamai prieš rinkimus skyręs daug pinigų ir laiko. Jo pilna ir socialiniuose tinkluose, žvelgia jis į kaišiadoriečius ir iš milžiniškų stendų nuo miesto pastatų sienų. Tačiau jis turi ir tam tikrą šleifą – oponentai, panašu, ir per šiuos rinkimus jam primins teisėjų baliaus skandalą. Pikantiška detalė – jis čia berods yra vienintelis teistas kandidatas. Teigta, kad tuomet teismo sprendimu jis buvo perduotas žmonai perauklėti.
Kitas kandidatas – liberalas Šarūnas Čėsna. Tiesa, liberalas jis pasirodė kaip itin liberalus. Savu laiku laimės ieškojo su “Laisvės partija”, bet supratęs, kad mūsų rajone šiai partijai simpatizuojančių LGBT bendruomenės atstovų yra labai mažai, it sūnus paklydėlis grįžo pas savus. Nors dabartinės liberalų nuostatos dėl šeimos politikos irgi vaivorykštinės. Bet žmonės jam simpatizuoja, nors politinėje erdvėje Šarūno matymo platumą riboja rimtesnio išsilavinimo stygius. Tai matėsi vertinant šio jauno politiko darbus Kaišiadorių rajono savivaldybės taryboje – nors jis buvo neva opozicionierius, tačiau visuose balsavimuose, it uoli marionetė, ranką kilnojo taip, kaip reikėjo merui. Tad tikėtina, kad kokioje galimoje koalicijoje vėl būtų ne lyderiu, o tik kažkieno uoliu ginklanešiu. Gal Karolio Petkevičiaus, o gal dar ir kitų politinių klanų.
Tuo tarpu kandidatė į merus Dalia Bagdzevičienė debatų metu salėje susirinkusius kaišiadoriečius tikino, kad norėtų būti širdžių merė. Noras tikrai šaunus, bet vargu ar pavyks užkariauti širdis be ne vienus metus darytų politinių darbų ir žengiant su ja kėlusia politine jėga. Bet kas žino, gal ji sugrįš kitą kartą. Nes principinių nusistatymų ir stuburą ši ponia tikrai turi.
Dar viena kandidatė – Giedrė Pavasarytė. Rinkiminė kova jai – nemenkas iššūkis. Nes esama seniūnė rinkiminėse batalijose turėtų kovoti su savo tiesioginiu viršininku, dabartiniu rajono meru. Giedrė supranta, kad persistengti čia ji pernelyg negali – nuo to priklauso jos darbo vietos saugumas ateityje ir ramybė. O meras tai supranta ir naudojasi – socialiniuose tinkluose regėjome jau ne vieną rajono pirmojo asmens priekaištą seniūnei. Taip jis bando paimti Giedrės elektoratą, pats kaišydamas pagalius į seniūnės kasdienių darbų vežimo ratus. Tad Giedrei galima palinkėti tik drąsos.
Kandidatas Virgilijus Ceslevičius – vietos savivaldybės tarybos narys, kažkada vaidinęs opozicionierių, tačiau vėliau tapo uoliu valdančiųjų palaikytoju. Politikas gan jaunas, bet vertinamas prieštaringai. Būtent jis į Kaišiadorių mero kabinetą atvedė skandalingos “Autokaustos” atstovus. Be to naujienų portalų archyvuose vis dar galima rasti gausybę straipsnių apie skandalą Pravieniškėse, kur šis politikas buvo taršomas dėl viešųjų pirkimų be taisyklių ir išskirtinių sąlygų saviems.
LVŽS atstovas Darius Vilimas – šiltas ir protingas žmogus. Bet jis į rinkiminių kovų batalijas žengia su šūkiu “Mes galime kitaip!”. Atleiskite, koks gali būti “kitaip”, kai esi savivaldybės vicemeras, ir uoliai vykdai dabartinės valdžios nurodymus. Tad viskas čia skamba pernelyg deklaratyviai.
Arūnas Simonaitis – ne tik agronomas, bet ir kultūros pasaulio žmogus, Kaišiadoryse daug laiko skiriantis meninei saviveiklai. Turi jis gražių mūsų krašto ateities vizijų ir matymų. Tačiau į savivaldos politikos lauką jis įžengė netikėtai ir su keistomis politikos jėgomis. Panašu, taikantis į mero postą jam dar reikėtų atlikti tam tikrus politikos namų darbus. Tačiau idėja ir pasiryžimas – pasveikintini. Šviesių ir iniciatyvių žmonių reikia vietos politikoje.
Mindaugas Kuklierius debatų metu sužibėjo kaip tobulai kalbantis angliškai. Na, kitaip ir būti negali, kai baigtų pasaulio universitetų sąrašas atrodo taip įspūdingai. Be to Mindaugas nepabijojo diskutuoti vertybiniais klausimais – jis aiškiai pasisakė už tradicinės šeimos vertybių sistemą. Eruditas, buvęs diplomatas, tad gali išdėstyti aiškias vizijas dėl galimų sprendimų mūsų rajonui.
Aivis Radlinskas kandidatu į merus tapo, panašu, norėdamas pasišaipyti iš viso politinio cirko. Debatuose kartais buvo sunku suprasti, kur jis kalba rimtai, o kur “trolina”. Be to, jis į rinkimus žengia vienas, be jokios komandos. Ir tuo savo misiją padaro neįmano. Gal tai asmeninė treniruotė prieš ateitį, kai daugiau brandos įgavęs žmogus bandys savo sėkmę vėl. O poelgis – labai drąsus.
Dalinamės ir mūsų kolegos Tomo Čyvo pastebėjimais apie artėjančius rinkimus vaizdo komentarų formatu. Peržiūrėti vaizdo įrašus galite paspaudę šias nuorodas: VIDEO1 , VIDEO2 ir VIDEO3 .