Skaitytojo laiškas. Apie politikos perbėgėlius
„Kaišiadorių žinių” redaktorių pasiekė šiuo metu užsienyje gyvenančio mūsų kraštiečio laiškas, kuriame jis, po ankstesnių mūsų leidinio publikacijų, dalinasi savo pastebėjimais apie vertybinius santykius su vienu iš Kaišiadorių rajono politikų. Manau, jo nuomonė dėl politinių jėgų rokiruočių bus verta ir mūsų skaitytojų dėmesio. Taigi, susipažinkite su buvusio mūsų žemiečio nuomone.
Tomas Čyvas
„Kaišiadorių žinios” redaktorius
_______________________________________________________________________________________________________________________________
Šiuo metu aš negyvenu Lietuvoje, tačiau vis dar įdėmiai seku, kas vyksta mano krašte. Perskaičiau jūsų portale publikuotą Tomo Čyvo straipsnį apie politines rajono peripetijas, kuriame buvo nagrinėjami iš opozicijos į mero stovyklą perbėgusio savivaldybės tarybos nario V. Ceslevičiaus vertybiniai fundamentai. Ir nors ir labai nenoromis, prisiminiau senas istorijas, kurios pakeitė ir mano gyvenimą.
Puikiai suprantu, kad visas šis triukšmas kilo po to, kai šis savivaldybės tarybos narys pakeitė politinę stovyklą, kai tapo perbėgėliu. Tai jo asmeninis reikalas. Tačiau šioje situacijoje įžvelgiu ir pozityvų tokio poelgio aspektą – dabartinis politikas, o taipogi kažkada buvęs aukštas kalėjimų sistemos pareigūnas, prarado įtakingo Kaišiadorių verslininko palaikymą. Ir viliuosi, kad tokio vadinamojo „stogo” praradimas atvers galimybes specialiosioms tarnyboms prisiminti ankstesnes dabartinio politiko nuodėmes. Nes anksčiau tai buvo sunkiai įmanoma. V. Ceslevičius dirbdamas Pravieniškėse turėjo itin stiprų politinį palaikymą. Kai jis tapo kolonijos vadovu, teisingumo ministru mūsų šalyje dirbo tuometinis liberalas R. Šimašius. Prieš Ceslevičiui tampant kolonijos vadovu, juodas Kaišiadorių verslininko „Mercedes” dažnai stovėdavo aikštelėje prie ministerijos, pats mačiau kolegų darytas nuotraukas. Liberalų įtaka ir pažintys padėdavo Ceslevičiui sausam išbristi ir iš kolonijos administraciją purčiusių skandalų. Tačiau dabar „stogo” nebeliko ir atsiveria naujos galimybės teisingumui.
O tam tikras teisingumas – mano tikslas. Kažkada aš turėjau palikti darbą kolonijoje, netekau pareigūno pensijos. Kai V. Ceslevičius viename Kauno boulingo klube sužaidė mano ir kolegų silpnybėmis ir galimai sukūrė situaciją, kad jam neparankūs žmonės padarytų darbo tvarkos pažeidimą. Taip jis šalino sau neparankius žmones. Nors ir pats darė gausybę daug rimtesnių pažeidimų, kuriuos specialiosios tarnybos tikrai prisimins. Nes aš turiu ambicijų atstatyti teisingumą – kad ir dabartinis politikas, įvertinus jo netolimos praeities nuodėmes, taipogi netektų teisės į pareigūno pensiją.