Teisininkas: vis dar gyvename teisinėje valstybėje
Teismas išteisino garsioje politinės korupcijos byloje kaltintus asmenis, vieną firmą ir dvi partijas. Pasipiktinusių balsų daug ir daugiausia moralistinių motyvų. Bet nemaža šalies teisininkų dalis leido sau pasidžiaugti, kad mūsų šalis nėra Iranas, kur egzistuoja visagalė dorovės policija. Ar kokia Rusija, kur reikalai tvarkomi pagal šių dienų caro norus, tik formaliai įvelkant nuosprendžius į menamą įstatymo raidę.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) apsikvailino ne pirmą kartą. Garsioji teisėjų byla, skirta ne tiek korupcijai teismuose pažaboti, kiek įbauginti teisėjus – nesuveikė. Ir tai vienas svarbių signalų Dar liko teismuose tų Temidės tarnų, kuriems nepakanka argumento „ir arkliui aišku“, nes jie nelaiko savęs nei arkliais, nei asilais, o laukia KOKYBIŠKAI SURINKTŲ ir tendencingai nesugrupuotų duomenų, idant juos būtų galima būtų laikyti kaltės įrodymais.
Tuo tarpu mes dalinamės teisininko Gintauto Bartkaus pastebėjimais praėjusią savaitę išsakytais viešoje erdvėje. Specialistas, oponuodamas kraujo ir grotų ištroškusiems nuosprendžio skeptikams pastebėjo, kad valstybė šiame kontekste pasirodė gerai, nes ji įrodė kad vis dar yra teisinė. Dalinamės G. Bartkaus pastebėjimais ir su „Kaišiadorių žinių“ skaitytojais.
__________________________________________________________________________
Teisininkas Gintautas Bartkus naujienų portalui Delfi sakė, kad po Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo išteisinti visi vadinamosios „MG Baltic“ bylos kaltinamieji, valstybė atrodys labai gerai, nes jis demonstruoja, kad esame teisinė valstybė.
„Valstybė nėra vien prokuroras. Prokuroras palaiko kaltinimus, advokatas gina, teismas, viską įvertinęs, priima sprendimą. Aš manau, kad čia yra labai akivaizdus įrodymas, kad esame teisinė valstybė ir pas mus veikia teisinė sistema. Ji veikia taip, kaip Konstitucijoje numatyta, o byloje visada kažkas laimi, kažkas pralaimi. Mes tai ir vadiname rungtyniškumo principu“, – kalbėjo jis.
G. Bartkaus teigimu, dabar puiki proga pasižiūrėti plačiau, ar Lietuvoje yra pakankamai saugiklių, susijusių su korupcija, lobizmo apraiškomis. „Gal tai paskatins padaryti realius, tikrus pokyčius šioje srityje. Nes dabar buvo toks lyg visų nusiraminimas, kad štai, yra baudžiamoji byla ir mes visur taikysime baudžiamąsias priemones, bet baudžiamosios priemonės yra kraštutinės, kaip medicinoje operacija, chirurgo įsikišimas – jos nėra visada veiksmingos. Galėtume mes pasižiūrėti, o kaip gi visa sistema pas mus šiandien veikia“, – kalbėjo teisininkas.
Paklaustas, ar nevertėtų kelti Generalinės prokuratūros darbo kokybės klausimo, teisininkas sakė, kad į tai taip pat reikėtų atkreipti dėmesį. Tačiau teisininkas yra įsitikinęs, kad tai turėtų daryti ne pati prokuratūra, o nepriklausomi ekspertai. „Jie galėtų pabandyti vertinti, ar viskas buvo padaryta. Bet iš kitos pusės – nereikėtų čia beatodairiškai kaltinti. Nes šis procesas yra rungtyniškumo ir panašiai. Galima būtų pasižiūrėti tam tikrus kitus aspektus, kurie šioje byloje buvo atskleisti – byla vyksta šešerius metus, operatyviniai veiksmai turbūt pradėti dar prieš keletą metų. Tai parodo mums to instrumento neefektyvumą – į tai reikėtų atkreipti dėmesį“, – kalbėjo G. Bartkus.
G. Bartkaus teigimu, teismo sprendimą reikia gerbti. Jis priminė, kad apie bylą būta daug pasisakymų ir vertinimų ir iki teismo sprendimo. Teisininko teigimu, tam irgi reikia mokėti atsispirti. Pašnekovo teigimu, pagal Konstitucinio Teismo sprendimą, tokiais atvejais turėtų būti priteisiama žala, kurią patyrė išteisinti asmenys, arba bent jau kompensuojami jų patirti nuostoliai, pavyzdžiui, išlaidos advokatams. „Kaip tik visai neseniai Teisingumo ministerija inicijavo ir Seimas pritarė įstatymo pakeitimams, numatantiems galimybę tokiais atvejais prisisteisti padarytą žalą. Bet ir bendrąja prasme – taip, tokį dalyką turėtų būti galima padaryti“, – teigė G. Bartkus.