Tomas Čyvas: kodėl ima nervinti žodžiai „teisinė valstybė“?

Dvi iliustratyvios istorijos. Dvi dviejų ministerijų galvos, kurios nieko negali ir kurias už uodegų, kaip pusiau benamius šunis vizgina šventoji biurokratija. Atsiprašau už temų kergliavą. Bet gal kaip nors: viena ministerija gali leisti autoritariniam režimui nužudyti žmogų, kitai dzin pandemijos valdymas. Solidari politinė impotencija ir solidarus biurokratinis siautėjimas.

Tomas Čyvas

Pirma istorija

Pradedu nuo to, kas apie asmenį konkretų. Nesu mat iš tų, kurie oficialiai gina gėjų, čigonų, negrų, indėnų, jakutų, elfų, leprikonų ar dar kieno tai grupes, bet niekad nesikiša, kai daužomas kažkas konkrečiai. Kreipėsi konkretus Aliaksandro Lukašenkos režimo persekiojamas žmogus, iš kurio tyčiojamasi valdininkijos lygyje.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) man kitais žodžiais pareiškė, kad Lietuva yra teisinė valstybė ir ministrė nieko negali padaryti su Migracijos departamento valdininkijos sprendimais leidžiančiais užmušti ar perauklėti pabėgėlį iš Baltarusijos. Skaitau ir pradedu nekęsti teisinės valstybės. Imu bijot joje gyventi, raginti kitus ja tikėti.

Mano klausimai ministerijai, pridedant visus argumentus ir dokumentus, paminint įrašus gan paprasti.

Lietuvoje nuo 2013 metų gyvena asmuo, kuris legaliai studijavo Europos humanitariniame universitete (EHU) dėl persekiojimo perkeltame iš Minsko į Vilnių.

Asmuo 2016 metais “prisidirba” su dabartinės valdžios dalinai dekriminalizuojama žole ir porą metų sėdi, kaip jam nurodo LR teismas, probacinėse procedūrose. Turi laikiną leidimą gyventi, bet dokumentų galiojimo laikai būna ir baigiasi. LR reikalauja neišvykti iš LR, kol nesibaigs probacija, o pasas VRM sistemos institucijoje. Migracija ir Probacija siuntinėja jį viena pas kitą. Reikia pažymos iš Baltarusijos, kad jis ten nėra paieškomas. Jis išleidžiamas į gimtąjį Molodiečną, iš kur atveža pažymą.

Tęsia studijas EHU, tampa magistru žurnalistu. Viešai dalyvauja akcijoje prieš Lukašenką – foto yra.

Baigiant studijas, jam baigia galioti ne tik leidimas gyventi, bet ir Baltarusijos pasas. VRM sistema jam deklaruoja, kad nežino, ką tokiu atveju daryti.

Advokato patartas asmuo kreipiasi prašydamas politinio prieglobsčio (pas jo tėvus Baltarusijoje lankosi vietinė KGB ir “siuva” jam straipsnius dėl karinės tarnybos vengimo bei A. Lukašenkos dekreto pažeidimo. Dekretas apie “Socialinės išlaikomybės užkardymą”. Mat jis oficialiai nedirba Baltarusijoje, mokesčiais neremia A. Lukašenkos režimo, net drįsta jam prieštarauti. Žmogaus tėvai, juos lankantiems KGB entuziastams turi teigti, kad su juo nebendrauja.

Dėl karinės tarnybos – ar suprastume Švedijos karalystę, jei ji 1949 metais išduotų emigrantą, nes vengimas atlikti garbingą pareigą tarnauti SSRS armijoje nėra pagrindas poliitniam prieglobsčiui? Sakartvelo pilietis, kuris nenorėtų tarnauti “Pietų Osetijos” kariaunoje gautų prieglobstį? O čečėnas, kuris nesiveržia į Rusijos arba Kadyrovo kariuomenę?

Persiunčiami dokumentai (susirašinėjimai su VRM pavaldžiomis institucijomis, teisminiai skundai ir kt.) , iš kurių matyti, kad viskas greit išsprendžiama vienos ministerijos kompetencijos ribose.

Priduriama, kad labai noriu kalbinti pačią ministrę A. Bilotaitę, patriotę, konservatorę ir t.t. Net pasidievagojama, kad nieko neturi prieš ją, nes puikiai suprantu, jog istorijai vykstant ji nebuvo už tai atsakinga. Akcentuojant, kad tikimasi diskrecijos ir neleidimo apsileidusioms tarnyboms sudoroti asmenį. Išmetus jį į Baltarusiją, jis bus, kaip aiškinu, patvarkytas nuo pat sienos. O valdininkai bus pamiršę istoriją, kas jiems patogu. Beje, patikrinu ar žmogus Lietuvoje nėra DABAR dėl ko nors ieškomas. Nėra.

Pradžioje gaunamas atsakymas, kad situaciją aiškinasi VRM specialistai. Tie patys, kaip spėtina, kurie situaciją sukūrė. Paskui grožėkimės:

„Atsakydami į Jūsų užklausą, informuojame, kad užsienio šalių piliečių prašymai suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ar prieglobstį nagrinėjami individualiai ir objektyviai, vadovaujantis įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei Ženevos konvencijoje nustatytais kriterijais.

Atkreipiame dėmesį, kad vienintelė valstybės institucija, kompetentinga nagrinėti prašymus suteikti prieglobstį Lietuvoje, yra Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Pažymime, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės Vidaus reikalų ministerijai ar vidaus reikalų ministrui daryti įtaką priimamiems sprendimams dėl prieglobsčio ar teikti asmeninę nuomonę dėl priimto sprendimo pagrįstumo. Lietuva yra teisinė valstybė, todėl kiekvienas priimtas Migracijos departamento sprendimas gali būti peržiūrėtas teismo instancijų, kurios turi teisę įvertinti surinktos informacijos visumą ir užtikrinti teisingą teisės aktų taikymą.“

Pasirašo Lina Laurinaitytė. Ji gi Ministrės patarėja komunikacijai.

Pozicijos rezultatas, kurį galima prognozuoti  –  bus sudorotas žmogus tikėjęs LR laisvės krantu, kaip koks juodaodis, jei būt pagautas pakeliui Kanadon vergovės JAV laikais. Gerklėj jau įniršio gumulas. JAV, kai ten nedominavo visokia BLM, sovietams neišduodavo net aiškaus nusikaltėlio, nes objektyvus teismas beprotiškame režime neįmanomas. Ko jūs nesuprantate ten ministerijose?

Dabartiniai patriotiniai ir laisvūniniai ministrai čipuoja katinus ir maliavoja Basanavičiaus barzdaplaukius savo vaivorykšte. Grasina man karine jėga, jei aš pereisiu iš Pilaitės į Buivydiškes per Velykas. O patys guli valdininkijai po kojomis, kaip kilimėliai.

Desertui: Maestro Donato Katkaus, žinančio šią istoriją, komentaras: „Galiu tvirtai pasakyti, kad LR vadovybės užimta pozicija yra pasibjaurėtina ir dviveidė. Taip galite ir pacituoti. Žinau tą istoriją ir nereikia čia dangstytis teisine valstybe bei vynioti „guzikų į vatą“. Ne pirmas atvejis, kai mūsų valdžia žodžiais kovoja prieš Lukašenkos režimą, o realybėje išduoda žmones, kurie tikisi, jog tai nuoširdu. Trūksta teisės akto? Priimkite. Tam ir esate valdžioje“.

Iš Rusijos bėgti turėjusio žurnalisto, Andrejaus Sacharovo premijaus laureato Dmitrijaus Florino, kuris jau kelis metus gyvena Suomijoje, komentaras: „Tai siaubinga. Juk visiškai aišku, kad, vos kirtus sieną, šis vaikinas bus „paimtas“ ir su juo padarys ką tik norės. Ne šiaip paums į kariuomenę, o „atsidėkodami“ už opozicinę veiklą ir tai, kad studijavo Lietuvoje, kad norėjo politinio prieglobsčio, gali laisvai pasirūpinti, kad nei jis, nei jo giminės nė nežinotų kur jis dingo“.

Antra istorija

Būti valdininkų patiesalėliais ne vienos dabartinės ministrės privilegija teisinėje valstybėje.

Tas galioja ne tik Agnei Bilotaitei, kuri gal ramiai miegos, kai Saša ar Šura Lukašenka pagalbos meldžiantį jaunuolį užspardys. Tas galioja ir ponui Arūnui Dulkiui – sveikatos apsaugos ministrui.

Jo sistemoje esanti VŠĮ Nacionalinis kraujo centras, labai subjektyvia autoriaus nuomone, purvinais batais trypia donorų norus dalintis imunine covidine kraujo plazma, kurios oficialiai viešai prašyta iš su ta „kvaraba“ atsikankinusios populiacijos dalies. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM ) tai oficialiai žino, mano subjektyvia nuomone supranta ir dangsto. Nes A. Dulkys yra vyriausias kitados šalies auditorius – buvęs Valstybės kontrolierius – vargu ar gali būti įtartas naivumu.

Kaip aš gal kvailai suprantu, dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir kažkieno konkretaus privataus intereso užmarinuotos yra apie 50 tonų ligoniams reikalingos kraujo plazmos. A. Dulky, kraujo donorai? Aūū prezidentūra – mus mulkina. Nebent ekspertai išaiškins, kad aš kvailys ir tokia politika nėra pandemijos valdymo sabotažas?

Signalas ir reakcija

Dar 2020 metų pavasarį, pirmojo karantino metu kraujo centrai kvietė aukoti kraujo, o donorai važiavo jo duoti balansuodami ties tuometinės veryginės-skvernelinės karantino sistemos pažeidimo riba.  Reikia vadinasi reikia. Tai tiesiog žmogiška, nes kažkas galbūt anksčiau laiko mirs.

Antra Covid-19 banga ir vėl labai vieši signalai: jei kas persirgote, jei turite antikūnų – ateikite, reikia imuninės persirgusiųjų plazmos virusu užsikrėtusiems ligoniams gydyti. Nacionalinis transliuotojas, vykdantis nacionalinę misiją, kaip ir privatūs nacionaliniai televizijos, radijo kanalai, interneto portalai bei laikraščiai siunčia tą pačią žinią:  KRAUJO CENTRAI LAUKIA tokių donorų.

Šių eilučių autorius, jei kas nors nori laikyti tai savęs reklama, jo valia, būdamas reguliariu kraujo donoru ir pilnas pasiryžimo gelbėti sergančius, skambina į Nacionalinį kraujo centrą (NKC). Kas nežino – tai didžiausia, SAM įsteigta viešoji kraujo donorystės įstaiga, iš suaukoto donorų kraujo ruošianti kraujo komponentus ir jį parduodanti gydymo įstaigoms. Koks nors to trikdymas turėtų būti interpretuotas, kaip pandemijos valdymo sabotažas.

Gluminą teiginiai

Pasiskambinus į NKC ir papasakojus (žurnalisto telefonas viską įrašo ne prasčiau nei spec. tarnybų), kad jau atsirgai, atsiraitei ir perkentėjai, kad pasidarei mokamą Covid-19 antikūnų testą, kad nori padėti kitiems, gauni mandagų čiulbesį.

Čiulbanti dama kitame ryšio gale paaiškina, kad tu tikrai labai laukiamas. Paklausus ar reikia atsinešti išrašą apie antikūnus, ar vietoje kas nors ištirs prieš donaciją – „nuraminama“: nieko nereikia.

Konkrečiai perklausus ar dovanota plazma pasieks Covid-19 ligonį – raminama: „ji bus atidėta“.

Šioje vietoje dera suglumti, kas ir nutinka. Žurnalistai turi tris profesines ydas: žingeidumą, įkyrumą ir gerą atmintį. Niekam, kas domisi tema, nėra paslaptis skandalas, kad kraujo plazma visus 2020 metus nei paleista, nei pakarta, kažkodėl tai „atidėta“ saugoma stovi Vilniuje, Žolyno gatvėje, NKC kieme. Šaldikliuose puspriekabėse – aiškiau tariant – trijose „furų“ priekabose.

Prieš susiruošiant atlikti patriotinę pareigą kyla mintis pasidomėti – kas ten vyksta ir su krauju, ir su plazma, ir išvis toje donorų kontoroje. Tuo pačiu bandau pasitikslinti viena ausimi nugirstą gandą, kad NKC pernai, pirmą kartą po daugelio metų dirbo nuostolingai. Dar esama žinios, kad kažkoks SAM auditas rado ir daugiau negerovių, o darbuotojai visas instancijas užvertę skundais apie dabartinio NKC vadovo nekompetenciją ir jų atžvilgiu taikomą mobingą. SAM šaltiniai pametėjatas audito NKC audito išvadas. O jose, be kita ko, oficialiai nurodoma, kad finansinės veiklos minusas už 2020 metus „tėra“ 600 tūkstančių eurų.

Parašau SAM užklausą ir laukiu. SAM spaudos tarnybos patarėja Neringa Mikėnaitė dėkoja už kantrybę, kadangi dirbama įtemptu režimu. N. Mikėnaitė vėliau parašo, jog reikia laiko surinkti informaciją. Prašo dar kantrybės ir vėl dėkoja. Kantrybės yra.

Per tą laiką važiuoju dovanoti to, ko Tėvynė oficialiai bei viešai šaukiasi – imuninės plazmos. Dėl visa ko, prisimindamas senas istorijas ir tai, kad esu dar ir žurnalistas, užlipu ir ant kalniuko, nuo kurio puikiai matosi ir girdisi 3 šaldikliai-puspriekabės NKC kieme.

Kvailinimas įžūlėja

Mandagiai nuo kalniuko nusifotografavęs, nusifilmavęs „atidedamos“ kraujo plazmos laikyklas – ateinu į registratūrą. Ten vėl kartoju istoriją apie persirgimą ir intenciją padėti kitiems. Pildoma anketa. Pamatuojama temperatūra, tikrinamas hemoglobinas, spaudimas ir kt. Mandagus gydytojas savo ranka išbraukia kryžiuką, kuriuo pažymėjau, jog noriu dovanoti būtent plazmos. Reikia pasirašyti po kryžiuko atšaukimu. Pasirašiau – niekur ta anketa neturėjo iš NKC dingti. Į pakartotinį primygtinį paminėjimą, kad noriu dovanoti Covid-19 ligoniams naudingą plazmą, m andagus NKC daktaras atsako: „Jūs duodate kraują, o mes patys komponentus išskirstysime.“

Grįžtu namo su tvirta nuojauta, kad esu apmulkintas.Toliau nagrinėju audito išvadas. Pagaliau,ilgai prakaitavę ir pūkštę, atsako SAM klerkai. Jų teigimu, auditas esminių pažeidimų nenustatė. Tebūnie 600 tūkst. minusas yra „neesminė“ problema, bet ten minima ir ilgokai užmarinuota kraujo plazma, kurios savalaikė realizacija gal būtų minusą sumažinusi?

Atskrieja ir Viešųjų pirkimų tarnybos dokumentas, kuris paliudija, jog sunkiais finansiniais pandeminiais laikais NKC pirko advokatų kontoros paslaugas, kurias, tiek auditorių, tiek VPT nuomone, galėjo atlikti pačios įstaigos teisininkai. Beje, auditoriai netgi nustatė, kad už kai kurias paslaugas mokėta po kelis kartus, o taip pat kaip teisinės pirktos net dokumentų padauginimo paslaugos, susiderėtai kaip atsakinėti į darbuotojų užklausimus, kas yra elementarus personalo vadybininko darbas. Buvę ir esami NKC darbuotojai kalba ir apie mobingą, apie spaudimą NKC dirbančioms moterims negrįžti po dekretinių atostogų – tai kitos temos. Grįžkime prie Covid-19 ir plazmos.

Atlyžti po įžūlaus melavimo akysna – ne žurnalistui. Skrieja klausimai pačiam NKC.

Planas įvykdytas 100 proc.

Užduotas klausimas: „Kodėl NKC neprisideda prie persirgusiųjų Covid-19 kraujo plazmos ėmimo ir pritaikymo šiuo virusu užsikrėtusiųjų gydymui? Juk žinoma, kad gydymas persirgusiųjų COVID-19 kraujo plazma skiriamas sunkiai sergantiems ligoniams. Plazmoje esantys antikūnai greičiau neutralizuoja virusą, ją ankstyvoje stadijoje gavę pacientai serga lengviau. Ko trūksta: įrangos, specialistų ar noro?”

Centro administratorės Sandros Dobrovolskytės atsakymas: „NKC prisideda prie koronaviruso pandemijos valdymo ir šiuo metu, ir praėjusiais metais tiek, kiek SAM deleguoja funkcijų. Be to, nuolat yra analizuojama besikeičianti situacija ir vertinamos galimybės, kiek NKC dar galėtų prisidėti prie sėkmingo pandemijos suvaldymo šalyje.

Norime atkreipti dėmesį, kad nuo praėjusių metų gegužės 5 d., pagal tuometį sveikatos apsaugos ministro įsakymą, NKC gydymo įstaigoms tiekia imuninę plazmą pagal poreikį, o iš Covid-19  persirgusių žmonių surenka plazmą, kuri naudojama pacientams gydyti (pagal 2020-05-05 sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl imuninės pasveikusiųjų nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plazmos rinkimo ir panaudojimo gydymui“, Nr. V-1069)“

Patikslinantis klausimas lyg ir konkretus: „Kiek nuo praėjusių metų gegužės 5 d. NKC patiekė imuninės plazmos ir kurioms gydymo įstaigoms?

Atsakymas, panašus į teiginį, kad „virš Ispanijos žydras dangus“: „Nacionalinis kraujo centras 100% įvykdė Lietuvos gydymo įstaigų imuninės kraujo plazmos užsakymus vadovaudamasis 2020-05-05 sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl imuninės pasveikusiųjų nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plazmos rinkimo ir panaudojimo gydymui“, Nr. V-1069.”

Taip – sovietų laikais teko girdėti apie mėsos ir dešros bei sūrio gamybos, tiekimo penkmečio planus įvykdytus per tris metus ir gyvai matyti to nepatvirtinančias tuščias parduotuvių lentynas.

Tik matematikoje yra prasmingi skaičiai šIe: nulis, vienetas ir begalybė. Nei nuo nulio, nei nuo begalybės nesusiskaičiuoja procentai. Kartoju: kur, kiek kada ir kam? Meluoja ir kitiems donorams? Tyčiojasi ir SAM tai žino?

Laikas A. Dulkiui pas prokurorus

Skambučiai į Santaros klinikų kraujo centrą, vėliau į Kauno klinikas greitai įrodo, kad įtarimai gan pagrįsti, o šaltiniai SAM ir NKC nemelavo. Santaros kraujininkų registratūra sako, kad imuninės plazmos tikrai reikia, kad procedūra tikrai ilgesnė nei standartinės 10 minučių duodant kraują. „Užtruks apie pusantros valandos, pakartoti galėsite po dviejų savaičių,“ – sako malonus registratūros balsas. Ir dar pasako, kad norint jos paaukoti reikia eiti pas juos, nes NKC tokios plazmos neima.

Kauno klinikos, kur irgi neprisistatoma žurnalistu, iškart mandagiai pasako, kad turi sukaupusios atsargų ir joms dabar paslaugos nereikia. Nereikia, tai nereikia – yra (Vilnius), kam reikia. Tik kam reikia meluoti NKC?

Į klausimus auditoriams ir žurnalistams SAM ir NKC solidariai, o gal nesusitarę atsako įtartinai panašiai. NKC atsakymuose apie 600 tūkst. finansinį minusą teigiama, kad tiesiog tai pandemijos rezultatas – neva sumažėjo donorų ir pardavimų. SAM atsakymuose primenama, kad audito išvadose nėra „esminių pažeidimų“. Išvadose galima paskaityti paaiškinimus, jog porą šimtų tūkstančių kainuojančią plazmą NKC savo kieme visus 2020 metus „marinavo“, nes su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo derinamas naujas teisinis pardavimo proceso reguliavimas. O „prisimarinavo“, pasak to paties audito išvadų, nei daug nei mažai – 52 tonos plazmos, beje, beveik trims su su puse tonos jau pasibaigęs galiojimas!

Vėl kyla klausimai.Nuo kada STT ar kita specialioji tarnyba, panašiai kaip mūsų kritikuojamoje Baltarusijoje ar Rusijoje, gali dalinti indulgencijas konkretiems sandoriams? Ar STT neturėtų susirūpinti savo įvaizdžiu? Jei ruošiamos kelių eismo taisyklių pataisos, ar tam laikui nustoja galioti senosios ir sustabdomas visas eismas? Arba tas pats STT neturėtų užduoti klausimų dabartiniam NKC direktoriui Daumantui Gutauskui, kodėl jis dangstosi jų vardu?Beje, tie šaldikliai išdegina ir nemažai elektros, nes plazma laikoma -25 laipsnių temperatūroje, o kur dar jų nuomos kaštai? Tai kas ten vyksta?

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys turbūt net nebeturi kitos išeities, kaip kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Mat NKC darbuotojų inicijuoto, na taip teigia mano šaltiniai SAM, audito išvados, rodo padarytą itin didelę žalą valstybės įkurtai įstaigai. Pažiūrėsime ar nesame dvigubų standartų valstybė. Nors kaip tuo dabar tikėti? Juk bent 2 ministerijos – VRM ir SAM yra bejėgės prieš klerkų kvailiojimus bei machinacijas.