Vanduo, bakterijos ir krizių valdymas

Dar rugsėjo viduryje Kaišiadoryse nuvilnijo gandai, kad miesto geriamas vanduo gali būti užterštas bakterijomis. Tuomet šią tema narpliojo ir atsakymų už pabrėžtinos tylos sienos ieškojo kitų mūsų krašto leidinių žurnalistai. Pasirodo, priežasčių panikai nebuvo – UAB „Kaišiadorių vandenys“ atsakė, kad pas vieną vandens naudotoją buvo aptiktas nedidelis ir nekenksmingas kiekis koliforminių bakterijų, vanduo dabar chloruojamas. Tačiau analizuojant buvusią situaciją kyla nemažai hipotetinių klausimų.

Sveikatos apsaugos specialistai teigia, kad koliforminių bakterijų buvimo vandenyje faktas parodo fekalinį užteršimą arba kitus higienos reikalavimų pažeidimus. Patys koliformai ligų nesukelia, sveikatai jie nėra pavojingi. Tačiau geriamojo vandens sistemose jų būti neturėtų. Štai todėl vanduo Kaišiadoryse buvo pradėtas chloruoti.

Tačiau ši situacija įnešė sumaišties. Panašu, politinių kovų iškamuoti „Kaišiadorių vandenys“ nėra tinkamai pasirengę galimų krizių sprendimui. Taip, esamoje situacijoje Higienos norma HN 24:2003 dar nebuvo pažeista, tad būtinybės nedelsiant informuoti rajono vadovus bei gyventojus nebuvo. Tačiau. Kaip bebūtų, situacija turėjo tam tikros krizės požymių, o viešosios komunikacijos spragos parodė, kad įmonė tokiems atvejams nėra tinkamai pasiruošusi.

Vandens tiekimas – itin atsakinga sritis. Galima sakyti, kad strateginė. Klaidų čia būti negali. Įvykius Lietuvoje sekantys skaitytojai turėtų atsiminti  dar šių metų pavasarį Vilniuje kilusį sąmyšį, kai dėl legioneliozės užkrato mirė moteris. Tuomet kilęs triukšmas atskleidė nemažai sostinės vandentvarkos bėdų. Ir tai akivaizdus pavyzdys visiems, kad budrumas šioje srityje reikalingas visuomet. Kaip ir pasiruošimas valdyti galimas krizes.