VDU prisidės prie interneto cenzūros

Pastaraisiais metais įvairios valstybės ir režimai vis labiau stengiasi įvairiomis dingstimis cenzūruoti internetą. Rusija „saugo“ interneto vartotojus nuo „žalingo Vakarų civilizacijos poveikio“ ir ekstrermizmo, kurio talpiame apibrėžime įsitenka bet kokios opozicijos apraiškos. Panašiai daro Kinija. Vakarai, o ir Lietuva, atrodo, stengiasi neatsilikti. stengiasi neatsilikti. Tik grėsmės įvardijamos kitokios.  Tam žmogiškųjų resursų nepakanka, tad vis dažniau pasitelkiami robotai.

Saugos nuo neapykantos kalbos

„Internete vis gausėjant neapykantą kurstančių komentarų, į pagalbą ateina dirbtinis intelektas: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru, Europos žmogaus teisių fondu ir Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kuria įrankį, kuris padės automatizuotai identifikuoti ir pašalinti neapykantos kalbos atvejus, pavyzdžiui, naujienų portalų komentarų skiltyse. Pasak vieno iš projekto vykdytojų, VDU Informatikos fakulteto dekano, profesoriaus Tomo Krilavičiaus, tokio įrankio kūrimas yra nemažas iššūkis: žmonėms ir patiems dažnai sunku atpažinti neapykantos kalbą, o dirbtinį intelektą reikia kruopščiai mokyti tai padaryti.

„Universitete dirbdami su socialinių tinklų tekstais, komentarais pamatėme, kad ten daug negražių dalykų, neapykantos kurstymo. Tačiau atpažinti neapykantos kalbą dirbtiniam intelektui sudėtinga: gerų, efektyvių sprendimų šioje srityje iki šiol nėra pasiūlyta jokiai kalbai, kadangi net pats neapykantos kalbos apibrėžimas reikalauja atidžiai vertinti kontekstą. Be to, nėra aiškaus teisinio reguliavimo, ir žmonės patys kartais nesutaria, kas yra neapykantos kalba, o kas – ne“, – teigia profesorius.,“- skelbia VDU interneto svetainė (2021 m. lapkričio 29d.).

Prof. T. Krilavičius pažymi, kad neapykantos kalba – tai ne bet koks prieš konkretų asmenį nukreiptas komentaras ar įžeidimas, o silpnesnių visuomenės grupių puolimas, pavyzdžiui, tautinių mažumų arba LGBT, grasinimai šioms grupėms. „Kitaip tariant, jei parašysite ką nors negražaus vien apie mane, tai nebus neapykantos kalba. Tačiau jeigu puolamos tam tikros nesaugios grupės, joms grasinama mušimu, naikinimu – tuomet taip“, – patikslina mokslininkas. Pasak jo, kuriamas neapykantos kalbos atpažinimo įrankis naudos dirbtinį intelektą ir kalbos technologijas tam, kad galėtų įvertinti tikimybę, jog konkretus tekstas yra neapykantos kalba, rašoma tame pačiame straipsnyje.

Toks sprendimas, kaip džiugiai pasakojama, „ galėtų būti ypač naudingas naujienų portalams, norintiems išlaikyti savo komentarų skiltis švarias. Šiuo metu mokslininkai tobulina įrankį, tam naudodami tekstų pavyzdžius, kad dirbtinis intelektas vėliau galėtų jais remtis vertindamas kitus atvejus. Orientuojamasi į trumpus tekstus, tokius kaip žinutės, komentarai, įrašai socialiniuose tinkluose. Projekto metu kuriant įrankį bendradarbiauja dirbtinio intelekto, technologijų, lingvistikos, teisės ir kitų sričių ekspertai,“ – sako mąstymo robotizacijos entuziastai.

Priedanga cenzūrai

Tiesa, ne visus tokia – pažangia laikoma – tendencija džiugina. Ypač jie kelia abejonių tiems, kas dar atsimena kovą su „neteisingomis kalbomis“ ir „žalinga literatūra“ sovietinės okupacijos metais. Tada nebuvo interneto ir robotų, tačiau tikslai lieka iš esmės tie patys – kuo didesnė žmonių kalbos informacijos sklaidos kontrolė. Ar įmanoma išvengti jos ideologinio angažuotumo?

Istorijos mokslų daktarė sovietologė Rasa Čepaitienė portalui „kaunieciams.lt“ sakė mananti, jog taip, prisidengiant gražiais jautruolių apsaugojimo šūkiais stiprinama būtent cenzūra.

Anot R, Čepaitienės, dirbtinio intelekto brukimas į visas gyvenimo sritis taip pat rodo, kad civilizacijoje galimai menksta tikrojo žmogaus intelekto vidurkis. T.y., vis mažiau norinčių abejoti užkeikimais ir galvoti savo galva. Jei anksčiau už viską sugalvodavo kompartija arba koks nors Irano religinis lyderis, kurių įsakais arba fatvomis abejoti nevalia, tai dabar galima dabar tą patį galima įduoti į rankas „teisingai“ užprogramuotam robotui.

„Be to, kas gali paneigti, kad tai bus panaudota ir kitų režimų? Islamistinio radikalaus režimo robotas galimai atrinkinės „netikėlių erezijas“ ir ateityje  pats spręs – ką už tai pakarti, ką nukirsdinti. Panašu, kad link kažko panašaus einama. Kol kas pirmauja Kinija, tačiau matome, kad ir Lietuva nė nemano atsilikti,“ teigė mokslininkė.

Iššūkius pripažįsta, bet skuba

Tiesa, esamus iššūkius pripažįsta ir virtualaus cenzoriaus kūrimo entuziastai. Tas pats prof. T. Krilavičius. tikina, jog „dirbtinis intelektas tokiuose sprendimuose išlieka pagalbininkas žmogui ir jo nepakeis dar ilgai, nes čia labai svarbus kontekstas, papildomos žinios, pavyzdžiui, gebėjimas atpažinti sarkazmą.“ Taigi kaip nurodo profesorius, kai kuriais atvejais reikės, kad galimas neapykantos kalbos apraiškas įvertintų žmogus.

„Įrankis procentais nurodys tikimybę, kad analizuojamas tekstas yra neapykantos kalba. Pavyzdžiui, jei tikimybė sieks 70 procentų, komentaras bus automatiškai blokuojamas, o jeigu tik 50 procentų, tuomet publikuojamas. Tačiau jei tikimybė bus tarp 50 ir 70 procentų, tada komentaras bus laikinai blokuojamas ir perduodamas žmonėms patikrinti“, – sprendimo veikimo principą apibūdina VDU profesorius.

Visgi, traukinys rieda pirmyn. Numatoma, kad Vytauto Didžiojo universiteto kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru, Europos žmogaus teisių fondu ir Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kuriamas neapykantos kalbos atpažinimo įrankis bus parengtas naudoti jau 2022 metų pavasarį.

Taigi, lieka nedaug laiko priprasti prie šiuolaikinė „naujakalbės“ poterių naujų privalomų ideologinių madų. Daug prie to to prisidėjo visur deklaruojamas poreikis apsisaugoti nuo priešiškos propagandos hibridiniuose karuose ir melagienomis, kovoje su pandemija. Tad politinė-ideologinė terpė – itin palanki.

Akademinės bendruomenės lyderiai, matyt tikėdamiesi gero finansavimo, linkę būti šio proceso flagmanais. Kaip jau rašė portalas „kaunieciams.lt“, Vilniaus Universiteto Senatas neseniai išleido aplinkraštį, kaip šiais laikais dera kalbėti tarkime apie lytis. Net pasiūlė įteisinti sąvoką „žmoga“. Kauno kolegos tada atsisakė tai komentuoti, tačiau patys ruošia šių „modernybių“ paisymo virtualų prievaizdą.

Tomas Čyvas