Viešas verslininko R. Paškausko laiškas Kaišiadorių rajono merui V. Tomkui

Mere, ačiū jums už įvertinimą ir tiek daug skirto dėmesio. Kiekvienas žmogus savo gyvenime turi tikslus, siekius ir principus. Aš nežengiu į aktyvią politiką. Nors politinį supratimą ir gebėjimą analizuoti šią sritį turiu. Kadangi nesu politikas, aš nesu viešas asmuo. Na o jūs, Vyteni, kažkada iš verslo pasaulio pasukote į politiką. Ir tapote viešu asmeniu.

Panašu, jūs tikėjotės, kad politiniame gyvenime galėsite tvarkytis tais pačiais principais, kaip kredidto unijoje. Tačiau žengus į politiką pradeda galioti naujos taisyklės. Ir norint išmokti šių taisyklių reikia turėti vidinės inteligencijos bei subtilumo. Išlavintų viešojo kalbėjimo įgūdžių čia jau neužtenka. Kai pamirštama akcentuotis į turinį, viskas tampa tuščia demagogija. O politinio padorumo ir subtilumo pačiam patarčiau pasimokyti iš Antoine de Saint-Exupéry maldos.

„Neprašau tavęs, Viešpatie, stebuklų ir vizijų, tik jėgų kasdienybei. Išmokyk mane mažų žingsnelių meno. Duok man sumanumo ir išradingumo, kad kasdienybės įvairovėje ir gausoje spėčiau įsidėmėti tai, ką sužinau ir patiriu. Išmokyk mane tinkamai paskirstyti laiką. Suteik man galios tiksliai pajusti, kas yra svarbiausia, o kas ne taip svarbu. Įtikink mane, kad svajonės nieko gero neduoda, vis tiek, ar svajočiau apie praeitį, ar apie ateitį. Padėk man kuo geriau atlikti šios dienos darbus ir suvokti, kad svarbiausia valanda yra dabar. Apsaugok mane nuo naivaus tikėjimo, kad gyvenime gali viskas klostytis sklandžiai. Padovanok man blaivų suvokimą, kad sunkumai, pralaimėjimai, nesėkmės, klaidos yra neišvengiami gyvenimo priedai, padedantys mums augti ir bręsti. Primink man, kad širdis dažnai priešinasi protui. Reikiamą valandėlę atsiųsk man ką nors, kas mylėdamas išdrįstų pasakyti man tiesą. Tu žinai, kaip labai mums reikia draugystės. Padaryk taip, kad būčiau pribrendęs tai gražiausiai, sunkiausiai, rizikingiausiai ir švelniausiai gyvenimo dovanai. Pasiųsk man reikiamos nuovokos, kad pataikyčiau tinkamą akimirką tinkamoj vietoj įteikti gerumo dovanėlę ar su žodžiais ar be jų. Paversk mane žmogumi, panašiu į didelės grimzlės laivą, kad pasiekčiau ir tuos, kurie yra „dugne“. Išsklaidyk mano baimę pražiopsoti gyvenimą. Duok man ne tai, ko aš noriu, bet tai, ko man reikia. Išmokyk mane mažų žingsnelių meno.“ (Antoine de Saint-Exupéry)

Aš tikiu, kad jus vėl išrinks. Tai byloja jūsų retorika beldžiantis į rinkėjų širdis ir namus. Tačiau, nors mūsų nuomonės nesutampa, aš rašau jums pats – man tai pigiausiai kainuoja. Tuo tarpu jūs naudojatės brangiausių konsultantų paslaugomis už piliečių pinigus. Bet patikėkite, kad ateis laikas, kai keturis jūsų valdymo metus įvertins atitinkamos institucijos.

Romutis Paškauskas