Žiežmariai: nuo bendruomenės klaidų link gilesnių klausimų

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje, panašu, mūsų skaitytojams teko regėti daug pasisakymų dėl Žiežmarių miestelio bendruomenės ir vietinės valdžios susipriešinimo. Žinoma, šioje situacijoje dėl savo nemokšiškumo pirmiausiai atsiėmė patys Žiežmarių bendruomenės žmonės. Tamsumas ir negebėjimas akcentuotis į esminius dalykus padarė savo – jie buvo apkaltinti empatijos stoka, sovietiniu požiūriu ir elementaraus žmogiškumo trūkumu. Po šių bendruomenės klaidų atsirado puiki terpė audringiems politikų pasisakymams – apie tai kalbėjo ir LR Seimo narės, ir Ingrida Šimonytė. Net ir naujasis mūsų šalies Prezidentas išsakė nuomonę. Ir visoje šioje užvirusioje košėje buvo pamiršta esmė.

Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos prasidėjo dar 2014 metais. Tiesa, į projektų traukinį Strėvininkų globos namai įšoko metais vėliau. Tai vieni iš septynių suaugusiųjų globos namų Lietuvoje, kurių gyventojai bus išskirstyti į bendruomeninio gyvenimo namus. Traukinys pajudėjo – praėjus vos ne ketvirčiui amžiaus po valstybės atkūrimo pagaliau prasidėjo realūs pokyčiai siekiant neįgaliųjų integracijos. Tiesa, čia yra ir šaukštas deguto.

Konflikto esmė – ne bendruomeninių grupinio gyvenimo namų būtinybėje, o Kaišiadorių rajono savivaldybės vadovų elgesyje, kai primygtinai vengiama viešumo. Ištisus tris metus. Ir viešumo vengta buvo, panašu, ne tik dėl grubių bei akivaizdžių komunikavimo klaidų, bet ir dėl galimo interesų dangstymo. Su bendruomenėmis nebuvo tartasi ir dėl Žiežmariuose įsikursiančių bendruomeninio gyvenimo namų, nėra viešai diskutuojama, tariamasi ir dėl analogiškų kitų būsimų globos vietų mūsų rajone, kurių steigimas valdžios žmonių yra jau suplanuotas. Kam tas slaptumas? O kai nėra diskusijos – atsiranda ir priešprieša.

Beje, nebuvo diskutuojama ir dėl alternatyvų sklypui ir pastatui. Kaišiadorių krašte teko išgirsti ne vieną nuomonę, kad buvo galima rasti ir pigesnių variantų.  Bendruomeniniai grupinio gyvenimo namai Žiežmariuose mokesčių mokėtojams kainuos 300 tūkst. EUR. Tačiau kyla klausimas, ar reikėjo pirkti tokiai veiklai gal ir mažoką 10 arų sklypą ir investuoti solidžią sumą į projektą, statybą ir įrengimą, kai yra alternatyvų. Štai Mūro Strėvininkų kaime dabar pardavinėjama nenaudojama mokykla. Kaina – tik 90 tūkst. EUR. Pastatas erdvus, jį rekonstravus būtų puikūs grupinio gyvenimo namai. Juolab, kad šalia yra net hektaras žemės, netoliese veikia kaimo parduotuvė. Bet kuriuo atveju, toks sprendimas, tikėtina, būtų patogesnis patiems neįgaliesiems, o mokesčių mokėtojams kainuotų gerokai pigiau. Žinoma, gal toks variantas nėra tinkamas pagal ES remiamo projekto reikalavimus, tačiau diskusijos apie alternatyvas nebuvo.

Tylos ir atsiribojimo aplinkoje gali kilti ir rimtesnių hipotetinių prielaidų. Kad ir dėl partinių veikiančių (suinteresuotų) asmenų saitų. Kaišiadorių rajono savivaldybės meras  – konservatorius. Tai pačiai partijai priklauso ir Strėvininkų globos namų (iš jų neįgalieji būtų išskirstyti į mažesnius grupinio gyvenimo namus) vadovas, kuris tiesiogiai rūpinasi šio projekto įgyvendinimu. Žemės sklypas grupinio gyvenimo namams Žiežmariuose buvo pirktas iš konservatorių partijai priklausančio verslininko. Panašu, grupinio gyvenimo namus projektuos architektas-konservatorius, kuris Kaišiadoryse susižeria beveik visus valdiškus užsakymus. Darbo ir pinigų šioje grandinėje gautų tik savi.

Šioje situacijoje politikams bepigu išsakyti teorinį įvertinimą, pasižarstyti skambiomis frazėmis. Tačiau mažos bendruomenės problemų tai neišprendžia. Ir bendruomenėje barsto nepasitikėjimo sėklą. Kai atsakymų yra gerokai mažiau, nei kylančių klausimų. Tad „Kaišiadorių žinios“ žada užsiimti šių temų narpliojimu ir pradeda žurnalistinių tyrimų ciklą.